kai eina, tai tik už slenkstį didesnė Slk.
×kuklà (l. kukła) sf. (2)
1. nedidelis kepalas: Motina pakepė penkias kuklàs duonos Švn. Neims jo galas su tokia kukla pyrago Mrc. Sukepiau duoną mažom kuklẽlėm Smn. Davė tik kuklẽlę duonos – nėra ko valgyt Lp.
2. prk. maža stora moteris: Kokia ten jo žmonelė – kuklà: kai eina, tai tik už slenkstį didesnė Slk.
3. susukta šukuotų linų sauja, grįžtė: Verpiu dar pernykštę kùklą Tvr. Susuk linų saują kùklon Ad.
4. plaukų kuodas: Susuk kasas kuklon Knv. Tavo kuklà išsileidė Švnč.
|
sukuklė́ti intr.; rš pasidaryti kukliam.
kuklė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ eiti kuklyn, darytis kukliam: Žmonės mažina savo reikalavimus ir kuklėja Šlč.
1 kùklyti, -ija, -ijo tr., intr. mušti, kukinti: Už ką močia tave vakar kùklijo? Kair. Neišdykauk, o gausi nu mamos kùklyti Krkl. Kad aš tau imsu kùklyti par kuprą! Užv.Blogas vyras, kad kasdie pačią už niekus kùklija Vb.
|
2 kùklyti, -ija, -ijo tr. godžiai, su garsu gerti, kliukinti: Kad kùklija kaip lašinių užvalgęs, net apslaižydamas An. Kad kùklija, tai kùklija vandenį Ds. Sočiai privalgę kuklijam alų BM444. Nu, tu ir kùkliji – jau penktą stiklinę! Dbk. Ko tu taip ilgai kùkliji tą buteliuką, duok ir man greičiau Ut.
|
!!!
kukliùnkt interj. kliunkt: Kukliùnkt kukliùnkt ir ritinu boselį su špiritu par kopas Plng.
:(((
sukuklė́ti intr.; rš pasidaryti kukliam.
|
kukláuti, -áuja, -ãvo intr. būti kukliam: Kraitis visai nemenkas; be reikalo tamstos kuklaujat Vaižg.
×kuklùitis, -ùjasi, -ùjosi (hibr.) trikti, mišti.
×susikuklùiti sumišti, sutrikti, suklysti: Kunigas suskuklùja i užmiršta, kas sakyti Prng.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą