Pavyzdžiui, tikimybę, kad, tarkim, net ir tarp lietuvių gali pasitaikyti krepšininkų?
Spėčiau, kad niekas tokios tikimybės paneigti negalėtų.
Turiu vilties, kad ir lietuviai ant manęs neužpyks už tokį teiginį.
Vadinasi, įdomu pažiūrėti kas iš kur atkilo.
Tai ir pažiūrėkim.
Etymology
The term statistics is ultimately derived from the New Latin statisticum collegium ("council of state") and the Italian word statista ("statesman" or "politician"). The German Statistik, first introduced by Gottfried Achenwall (1749), originally designated the analysis of data about the state, signifying the "science of state" (then called political arithmetic in English).
Thus, the original principal purpose of Statistik was data to be used by governmental and (often centralized) administrative bodies.
Na, čia tai bent!
Pasirodo, italai politikus vadina statista!
Italiano, ką jūs šnekat:
Doverosa premessa: sebbene il dizionario ti dia ragione, è assai poco consigliabile rivolgersi ad uno statistico chiamandolo statista! Lo statista è un politico, un uomo di stato.
Kur čia neprisiminsi Anglijos premjero Bendžamino Dizraelio:
The world is governed by very different personages to what is imagined by those who are not behind the scenes.
Galima ir taip išversti:Pasaulį valdo visai ne tie asmenys, kuriuos mato žiūrintieji scenon.
Kodėl nė vienas mūsų premjeras nieko panašaus mums nepasakė?Gal nesuprato kas vyksta?
Gal dėl ko kitko?
O gal tiesiog galvojo: pabūsiu statista, ir tiek?
Kaip manot?
O Benjamin Disraeli daug prišnekėjo, tame tarpe, ir šitaip:
The world is weary of statesmen whom democracy has degraded into politicians.
Išversčiau šitaip:Pasaulis pavargo nuo valstybininkų, kurie demokratijos dėka degradavo iki politikų.
Taiklus tas Benjamin Disraeli.
Taiklus ir itališkas žodis.
Na, bet dabar Bendžaminą Dizraelį ir šiuos statista palikim jų pačių pasirinktuose vaidmenyse.
Pažiūrėkim, ką veikia kiti tos pačios šaknies palikuonys, minėtieji politinės aritmetikos žinovai, ruošiantys duomenis, kaip anot Wikipedijos išeitų, ką tik ramybėje paliktiesiems vyriausybių ir administracijų atstovams bei kitokiems valdžiūnams.
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) skaičiuojama vidutinė metinė infliacija 2007 metais sudarė 5,8 procento. Metinė infliacija (2007-ųjų gruodį palyginti su 2006 metų gruodžiu) sudarė 8,2 procento.
2007 metų gruodžio mėnesio infliacija (gruodį, palyginti su lapkričiu) sudarė 0,5 proc. ir sutapo su mėnesine infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Pagal SVKI apskaičiuoti vidutinės metinės ir metinės infliacijos rodikliai buvo 0,1 proc. punkto didesni negu apskaičiuotieji pagal VKI.
| | |
Pagal SVKI ir VKI apskaičiuoti infliacijos lygiai gali skirtis dėl skirtingų svorių sistemų. SVKI svorių sistema aprėpia ne tik šalies nuolatinių gyventojų, bet ir institucinių namų ūkių bei nenuolatinių Lietuvos gyventojų ir lankytojų iš užsienio pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI svorių sistema aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas. SVKI neaprėpia namų ūkių išlaidų lošimams ir finansinio tarpininkavimo paslaugoms, VKI šias išlaidas aprėpia.
Suprantama ir aišku.
Tiesa, kažkokie nesusipratėliai tokią žinią šitaip komentuoja:
| 1. fokus 11:35 01-10 | IP: 81.29.27.39 |
marokus
| 2. 2. fokus 19:49 01-10 | IP: 78.57.188.27 |
Jei gerai suderinsim kainas, tai infliacijos gal iš viso nebuvo. Tai tik sapnas. Vienu žodžiu gerai manipuliuojam skaičiais.
Matyt, jie skaitė ir kitą Lryto straipsnelį:
Visos parduotos pramonės produkcijos kainos per 2007 metus padidėjo 19,4 procento
Statistikos departamentas praneša, kad visos parduotos pramonės produkcijos kainos per 2007 m. (2007 m. gruodžio mėn., palyginti su 2006 m. gruodžio mėn.) padidėjo 19,4 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 33,9 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 19,3 – maisto produktų ir gėrimų, 49,4 – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių ir 4,5 procento sumažėjusios radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 13,4 – įstaigos įrangos ir kompiuterių, 1,7 – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių kainos.
Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus padidėjo 15,6 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 42,7 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 15,7 procento – elektros, dujų, garo ir karšto vandens, 14,8 – maisto produktų ir gėrimų, 19,3 – nemetalo mineralinių produktų 16,0 – medienos ir medinių dirbinių kainos ir 27,2 procento sumažėjusios siūtų drabužių, 9,5 – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 22,8 – įstaigos įrangos ir kompiuterių kainos.
O gal jie pernai klausėsi radijo?
Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. gruodžio 11 d.
Mes kol kas galvojame, kad infliacija yra tokia, kokia ir buvo prognozuojama. Tai vidutinė metinė infliacija bus šiek tiek daugiau kaip 5 procentai. Tokia prognozė buvo, taip ir bus šiais metais.
Premjeras Lietuvos radijui pašnekėjo lyg iš anksto žinodamas kas bus!
Tiesa, ne "šiek tiek daugiau kaip 5 procentai", bet "5,8 procento". Ne "metinė infliacija", bet "pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) skaičiuojama vidutinė metinė infliacija".
Vis tiek - skaičiai panašūs, skaičių tiesėje netoliese vienas kito stovi, o kuo skiriasi "metinė infliacija" nuo "pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) skaičiuojama vidutinės metinės infliacijos" mes vis vien nežinome.
Premjeras, spėčiau, irgi, žurnalisto paklaustas, nepaaiškintų to skirtumo taip, kad mes, premjero atsakymo klausytojai ir stebėtojai, taip pat ir abiejų rūšių infliacijos "vartotojai" bei "atlaikytojai", tą atsakymą suprastume ir žinotume.
Mes net supratimo neturime kaip skaičiuojama infliacija.
Kas iš jūsų galit parodyti mums visiems infliacijos skaičiuoklę?
Na, tokią panašią į lizingo skaičiuoklę, kurių pilna, kurion kiekvienas, pasivaikščiojęs parduotuvėn ar kirpyklon galėtų įrašyti duomenis ir apskaičiuoti to "kainų indekso" pokytį, vadinamą infliacija?
Šitokių skaičiuoklių statista, minėtieji politinės aritmetikos žinovai, kažkodėl mums nerodo.
Gal bijo darbo netekti? Na, parodyk mums tas skaičiuokles, taigi mes patys laisvalaikiu visokias infliacijas susiskaičiuosim, o paskui, ko gero, pradėsim dar ir burbėti kad tie politiniai aritmetikai niekam nereikalingi. O pinigus ima.
Štai dar vienas straipsnelis:
Infliacija Lietuvoje: nuo gruodžio iki guodžio kainos pakilo 8,1 procento
Jame rašoma:
Vartojimo paslaugos per metus pabrango 8,9 proc., prekės – 7,9 procento.
Na, kadangi pavadinime minima 8,1 procento kainų metinis augimas, išeitų, kad mes kokius 4 kartus mažiau pinigų išleidžiam paslaugoms negu prekėms. O kas čia:
2007 metų vidutinė metinė infliacija sudarė 5,7 procento?
Kaip čia išeina: tam pačiam straipsny rašoma, jog kainos per metus pakilo 8,1 procento, o bet tačiau vidutinė metinė infliacija sudarė 5,7 procento.
Ir ne piemenys rašo, o patys vyriausi Lietuvos statista - Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas!
O kaip su
„Visos parduotos pramonės produkcijos kainos per 2007 metus padidėjo 19,4 procento“?
Kaip kaip!
Ne statista esam, ne mums ir suprasti!
Ir ne tik lietuviškus statista, regis, nesiseka suprasti.
Ir Europos:
Euro zonoje gruodį infliacija nepakito.
2007.08.10 Ketvirtadienį centrinis bankas paskolino rekordinius 94,841 mlrd. eurų. Ši Europos centrinio banko skola yra didžiausia kada nors suteikta paskola. Anksčiau bankas buvo paskolinęs 69 mlrd. dolerių, po tragiškų įvykių 2001 metų rugsėjo 11 dienos.
2007.12.18 Pagalba finansinėms rinkoms įžengė į naują etapą, kai Europos Centrinis bankas (ECB) pirmadienį paskelbė, jog nuo šiandien siūlo 348,6 mlrd. EUR mažesnėmis palūkanomis nei rinkoje.
Na ir kas, kad akcijų kursai Europoje toliau krito nepaisant šitos milžiniškos emisijos.
Skaityti mokat?
Infliacija nepakito!
O statista nesako.
Statista aiškinti nemėgsta.
Mėgsta išradinėti:
JAV vartotojų kainų indeksas sausio mėnesį išaugo 0,4 proc. – daugiau nei tikėjosi analitikai. Neskaičiuojant maisto ir energetikos kainų vartotojų kainų indeksas sausį paaugo 0,3 proc., praneša JAV komercijos departamentas. Analitikai prognozavo 0,3 proc. vartotojų kainų indekso augimą, o grynosios infliacijos (be maisto ir energetikos kainų) prognozė siekė 0,2 procento.
Matot, amerikoniškieji statista, kurie, atkreipkit dėmesį, bevelyja save vadinti komersantais, išrado grynąją infliaciją.
Kažkas šį išradimą pastebėjo:
| 2. naujiena | 00:13 02-21 | IP: 81.29.27.39 |
Grynoji infliacija - be maisto ir energetikos kainų. Panašu, kad amerikėnus psichologiškai ruošia išties prastiems laikams, jei jau maisto ir energetikos kainas išbraukia skaičiuodami infliaciją. Beje, 0, 4 proc. mėnesio infliacija gimdo 4, 9 proc. metinę infliaciją.
Tada jau geriau grįžkim Lietuvon.
O čia:
Lietuvos užsienio prekybos deficitas toliau auga:
Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2007 metų sausio–lapkričio mėnesiais eksportuota 39,6 mlrd. litų vertės prekių, importuota prekių, kurių vertė 55,7 mlrd. litų.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 16,1 mlrd. litų ir buvo 25,3 proc. didesnis nei 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis.
2007 metų sausio–lapkričio mėnesiais palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10,4 ir 14,4 procento.
Vėl kažkas nerimsta:
| 3. suraskit klaidą | 17:31 01-09 | IP: 81.29.27.39 |
(39, 6 mlrd. lt. - 55, 7 mlrd.lt): 3 mln.= - 5000 lt,
arba maždaug po minus 15 lt kiekvienam kiekvieną dieną. Gal ir daugiau, nes gruodis neįskaičiuotas.
Ir dabar ten pasižiūrėjau, klaidos niekas nesurado.
Na, bet pergyventi, matyt, nėra ko.
Statista juk jokio nerimo nerodo!
Gal ir mums nėra ko nerimauti?
Bet tikrai keista štai kas.
Statista darbas nuo pat pradžių, kaip rašoma Wikipedijoj, buvo paruošti duomenis, reikalingus vyriausybių ir administracijų atstovams.
Tai kas nutiko, kad jie ėmė mums rodyti šitą:
Kam mums tai matyti?Kam mums vadinamieji politikų reitingai?
Ponios ir ponai iš paveikslėlio!
Jei jau esate valstybininkai, vyriausybių ir administracijų atstovai, italų vadinami statista, tai patys ir žiūrėkit į šituos savo pusbrolių, kitos rūšies statista, paruoštus duomenis apie jus.
Juk tuos reitingus paruošusieji statista teigia, kad čia mūsų nuomonė apie jus.
Jei jau jums rūpėjo mūsų nuomonė, jei jos mūsų klausėt, jei mes ją pasakėm, tai patys ir studijuokit tą nuomonę, darykit sau išvadas.
Kam, gerbiamosios/gerbiamieji statista, šituos skaičiukus mums rodot?
A?
Labai įdomu būtų sužinoti atsakymą į šį klausimą.
Pasakykite, prašau, jei šį atsakymą žinote!Antras dalykas yra tas, kad manęs joks statista tos nuomonės apie anuos statista nė karto niekada neklausė.
Ir jokio mano pažįstamo, kurio apie tai teiravausi, irgi niekada neklausė.
Tai kas tada tie reitingai? Kokia jų vertė?
Kiek nors išmanantys statistiką žino, kad apklausiant tik visuomenės dalį ir iš tokios apklausos rezultatų darant išvadas apie visos visuomenės nuomonę, galima gauti visiškai iškreiptą vaizdą.
Betgi visuomenei politikų reitingai pateikiami kaip neabejotinas faktas, tiesa?
Kodėl?
Dėl ko?
jei jie apklaustų ne 1 000, o 10 000 respondentų.
Vadinasi, statista mums rodo, jų pačių žodžiais šnekant, nepatikimus duomenis apie mūsų nuomonę.
Mums, kurių, anot dainos žodžių, yra 3 000 000, rodo 1 000 žmonių nuomonę.
Kurią pateikia kaip visų mūsų, 3 000 000, nuomonę.
Kam jie mums rodo duomenis apie tariamą mūsų nuomonę?
Kaip manote?
Ar kartais neperša mums, kurių 3 000 000, svetimos nuomonės?
P.P.S. Lyg norėdamas patvirtinti tokius įtarimus, šiandien, vasario 26 dieną, viešosios nuomonės tyrimo centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys savo interviu alfa.lt visiškai atvirai formavo skaitytojų nuomonę apie kai kuriuos politikus, tiek remdamasis savo firmos surinktais statistiniais duomenimis (anksčiau jo paties pripažintais nepatikimais), tiek visiškai jais nesiremdamas:
O yra politikų, kurie tos intonacijos niekada neišmoks, būdami geri specialistai ir galbūt – geri žmonės. Politikui reikia turėti tą savybę – būti „savu“ žmogumi. Kaip George‘as W. Bushas yra „savas“ Teksaso valstijoje; kaip Silvijus Berlusconis.
Kad ir oligarchas, bet „savas“?
Taip – toks Lietuvoje būtų Uspaskichas.
Kokie veiksniai daugiausiai lemia žmonių per apklausas išreiškiamą prielankumą vienam ar kitam politikui?
Yra daug veiksnių – neįmanoma išsirinkti kurį nors vieną būdą ir jį mėgdžioti. Antai Uspaskicho įvaizdis visai kitoks nei Adamkaus vaidmuo, nors pagal populiarumą Uspaskichas vienu metu buvo priartėjęs prie prezidento – intelektualaus, skaitančio, mokančio kalbas žmogaus.
Nesi politikoje, jei nesi žiniasklaidoje; tai labai ryšku kad ir Uspaskicho atveju, kuris šiuo atžvilgiu yra tiesiog chrestomatinis. 2002-2003 m. Seimas fiksuodavo, kiek kuris parlamentaras kalbėjo per televiziją. Tas pasirodymų televizijoje skaičius stebėtinai atitiko populiarumo svyravimus.
Esate minėjęs, kad vieną mėnesį atliekant apklausą Darbo partijos populiarumas šoktelėjo dėl to, kad tyrimo išvakarėse per televiziją buvo parodytas reportažas apie Uspaskichą. Ar šiai partijai populiarumą daugiausia pelno jos lyderio vaidyba per televiziją? Ar ji šiuo atžvilgiu ypatinga?
Uspaskicho atveju – ypatinga; jis – televizijos žmogus. Pagal veido išraiškas, mostus jis tiesiog gimęs televizijai.
Ne kartą žurnalistai, pasikvietę mane į studiją, klausė, kokios yra Uspaskicho populiarumo priežastys. Buvo proga atsakyti klausimu – o kodėl jūs tą mėnesį net šešis kartus jį kvietėtės į pagrindines laidas? Atsakymas buvo nuoširdus: dėl reitingo. Kai tik pasirodo Uspaskichas, iškart kyla laidos reitingas.
Gruodžio mėnesį Uspaskicho šokis per LNK pridėjo populiarumo šiai partijai – nors tokio pobūdžio pakitimai paprastai vyksta 2-3 proc. paklaidos ribose.
Nebloga reklama Uspaskichui, ar ne?Savas oligarchas, kur bepasirodo, ten pakelia reitingus, ir veido išraiškos, ir mostai jo televiziški, ir gruodžio mėnesį Uspaskicho šokis per LNK pridėjo populiarumo partijai.
Ar čia statistiniai duomenys, pone Vladai Gaidy?
Grybauskaitės populiarumą iš dalies lemia jos asmeninės savybės. Kitas dalykas – nelabai yra alternatyvų. Niekieno neužsakytos, niekur nepublikuotos, praėjusį mėnesį mūsų darytos apklausos duomenimis, į atvirą klausimą, ką rinktumėte prezidentu, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, 24,3 proc. atsakė – Grybauskaitę. Adamkų rinktų 16,3 proc., Paksą – 11,5 proc. Nors iš jų Pakso rinkti negali, o į Adamkaus vietą lyg ir natūraliai jau turėtų rinkti kitą politiką.
Gera reklama ir Grybauskaitei. Nutiko toji reklama būk tai visiškai netyčia: ėmė ponas Vladas Gaidys, o gal ir pati "Vilmorus", ir praeitą mėnesį atliko niekieno neužsakytą apklausą, kurios duomenų niekur nepublikavo. O šiandien "Vilmorus" vadovas nebeiškentė ir tuos duomenis mums pranešė.
Beje, šiaip jau duomenys - duodami. O atlikę apklausą gauname jos rezultatus, ar ne?
Tiek to.
Sužinojom, kad tos niekieno neužsakytos apklausos niekur nepublikuotais duomenimis Grybauskaitė - potenciali Lietuvos prezidentė?
Jau galim pratintis prie tos minties, tiesa?
O kodėl gi ne? Juk Eurofinansų komisarė! Jau priprato būti tikrosios valdžios statista! Žino, kaip.
Ir ponui Vladui Gaidžiui, atlikusiam tą niekieno neužsakytą apklausą, kurios duomenys niekur nepublikuoti, Grybauskaitė, regis, patinka asmeniškai, ir ją ponas Vladas Gaidys yra neblogai ištyrinėjęs :
Grybauskaitės populiarumui svarbu tai, kad ji neįsitraukusi į įvairias vietos intrigas. Galiausiai būna juk žmonių, prie kurių intrigos tiesiog „nelimpa“. Taip pat svarbi intonacija, kuria Grybauskaitė sugeba kalbėti apie įvairias problemas. Manau, žmonėms atrodo, kad jai iš tikro nuoširdžiai rūpi, ką ji sako.
"Vilmorus" vadovas ne tik atliko netikėtą apklausą, atskleidusią rimčiausią kandidatę į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, bet ir nežinia kaip sužinojo, kas tos kandidatės populiarumui svarbu, kad jinai, regis, iš tų, prie kurių intrigos nelimpa, kad jos intonacija yra svarbi, ir kad žmonėms atrodo, kad jai iš tikro nuoširdžiai rūpi, ką ji sako.
Atvirai sakau: apniko mane baisus baisingas įtarimas, kad ponas Vladas Gaidys - dvigubas statista!
Ir pirmos, ir antros rūšies!
Tai, kad statistinių duomenų rinkėjas (o oficialiai šis ponas toks ir yra) leidžia sau mokyti solidžias partijas - tik patvirtina tokius įtarimus:
Bet visa tai neturi ryšio su Socialdemokratų partija kaip profsąjunginio tipo politine jėga, kuri gina mokytojų, virėjų interesus. Kalbu pirmiausia apie suvokimą, o ne apie programas. Šiuo požiūriu neišnaudotas LSDP potencialas būtų – dirbantieji, kurie nėra įtūžę ant sistemos, gyvenimo aplinkybių, bet jų interesai nepakankamai ginami dėl aktyvių profsąjungų nebuvimo.
Savo ruožtu Tėvynės sąjunga su savo konservatyviomis idėjomis, kurios nėra atmestinos ir daliai jaunimo, galėtų panagrinėti, kodėl viskas taip susiveda į vyriausiąją amžiaus grupę. Galbūt reikėtų keisti politinę retoriką? Ji galėtų būti šiuolaikiškesnė.
P.S. Stebuklas!Šiame rašinyje kritikavau statista už tai, kad jie neima pavyzdžio iš lizingo bendrovių ir nepadirba mums infliacijos skaičiuoklių. Ir koks sutapimas - nepraėjo nė mėnuo nuo rašinio pasirodymo, ir šiandien, kovo 14 dieną, alfa.lt skaitau:
Kiek tiksliai vis apvalėjanti infliacija paplonina kiekvieno iš mūsų piniginę, nuo penktadienio galime susiskaičiuoti internete.
Statistikai, skelbiantys vidutinę infliaciją, aiškina, kad atskiruose namų ūkiuose ji gali labai skirtis, nes kiekvienas nevienodais kiekiais ir ne tose pačiose parduotuvėse perkame skirtingas prekes.
Todėl išsiaiškinti, kokią infliaciją asmeniškai patiriame, galima Statistikos departamento svetainėje.
Skaičiuoklė padės apskaičiuoti asmeninę infliaciją nuo metų pradžios, per metus ir per vieną mėnesį.
Savo rodiklius galėsite palyginti su vidutiniais šalies rodikliais.
Pasak skaičiuoklės rengėjų, ja naudotis nesudėtinga, tačiau taip pat pateikiama ir išsami naudojimosi instrukcija.
Apsidžiaugęs nuėjau tan puslapin.Ir greitai nustojau džiaugtis.
Skaičiuoklėje nurodytas abstraktaus Vartotojo išlaidų išlaidų pasiskirstymas
maistui, tabakui, komunalinėms paslaugoms ir t.t. procentais. Tas pasiskirstymas, išeitų, naudotas apskaičiuojant VKI (vartotojo kainų indeksą - statista terminas). Jūs galite pakeisti procentus, ir skaičiuoklė raudonai nubrėš taip vadinamą AKI (asmeninio vartojimo kainų indekso) kreivę.
Už tris metus. Kurią galėsit palyginti su mėlyno VKI indekso kreive. Suprantama, kodėl jos skiriasi - išlaidos skirtingai pasiskirstę.
Bet kodėl kainų indeksai kito būtent taip, niekas nepaaiškino.
Pačių kainų irgi neklausė.
Skaičiuoklė turi ir kitą režimą - įveskit kiekvienam skyrely savo išlaidas, ir skaičiuoklė pavers jas procentais. Ir vėl padarys tą patį - nubrėš raudoną grafiką.
Už tris metus!
Nors išlaidas įvedėt dabartines.
Jokių kainų skaičiuoklė manęs ir vėl neklausė.
Makaronus kabinat, ponios ir ponai statista?
Esu Lietuvos Respublikos pilietis, turiu teisę žinoti ir noriu žinoti:
1. Kaip apskaičiuojamas VKI.
2. Kaip apskaičiuojama metinė infliacija.
3. Kaip apskaičiuojama vidutinė metinė infliacija.
4. Kaip apskaičiuojama suderintų kainų metinė infliacija.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą