Vėliava, kurios nebuvo

Tąsyk Minsko plentu pravažiavo virtinė lengvųjų automobilių, kiekvienas papuoštas dviem vėliavėlėm - mūsų trispalve ir šitokia,


šiandien Baltarusijos opozicijos keliama.

Ji panaši į tokią.


Kodėl panaši?

Todėl.


Kai 1918 metais iškėlėm niekad neturėtą trispalvę, pradžioj vadintą tautine,


aną tradiciją nubraukėm, atsiskirdami nuo kadaise bendros valstybės bendrapiliečių.

Ir šitą nubraukėm, trispalvę pripažinę valstybės vėliava.


Raudoną, kraujo spalvos.

Su baltu raiteliu ant balto žirgo.

Civilizuotųjų, dabar jau vakarietiškų, karivaldikos specialistų mėlynai-geltonai paspalvintu.

Šitokių, raudonų, vėliavų yra ir būta.

Narbutas apie lietuviškas spalvas sako, kad raudona yra Lietuvos spalva, o balta — Prūsijos ir žalia — Žemaičių.

Teko skaityti, kad prūsų spalva buvo balta.

Žemaičiai savo vėliavą irgi baltą randa, ne žalią.

Kaip kokie talibai, įsitraukę į partizaninę kovą prieš užsienio valstybių pajėgas savo Tėvynėje.

Būta baltų vėliavų.

Balta spalva sudaryta iš visų spektro spalvų.

LDK vėliava raudona.

O kokia senosios, didžiosios Lietuvos - senojo tikėjimo krašto - vėliava?

Vėliava, kurios kadaise gal dar nebuvo.

Žiemos saulėgrįža ir pavasario lygiadienis Stonehenge.