2009-07-15

Banco Rotto

In ancient Greece, bankruptcy did not exist. If a man (since only locally born adult males could be citizens, all legal owners of property were men) owed and he could not pay, he and his entire household, whether wife, children or servants were forced into "debt slavery", until the creditor recouped losses via their physical labor. Many city-states in ancient Greece limited debt slavery to a period of five years and debt slaves had protection of life and limb, which regular slaves did not enjoy. However, servants of the debtor could be retained beyond that deadline by the creditor and were often forced to serve their new lord for a lifetime, usually under significantly harsher conditions.

Matot, senovės graikai – ir tie skolų vergiją apribodavo 5 metais.

O mes?

Kiek metų mes sutinkame vergauti bankams?

Mes tai mes. Kas pažįstate vakariečius, tie žinote, jog dauguma jų – amžini bankų vergai.

The word bankruptcy is formed from the ancient Latin bancus (a bench or table), and ruptus (broken). A "bank" originally referred to a bench, which the first bankers had in the public places, in markets, fairs, etc. on which they tolled their money, wrote their bills of exchange, etc. Hence, when a banker failed, he broke his bank, to advertise to the public that the person to whom the bank belonged was no longer in a condition to continue his business. As this practice was very frequent in Italy, it is said the term bankrupt is derived from the Italian banco rotto, broken bank.

Matot, bankroto sąvoka atsirado iš to, kad „susimovusio“ bankininko suolas būdavo sulaužomas.

O mūsų Seimo pirmininkas, matyt, nusižiūrėjo nuo nuo Ispanijos karaliaus Pilypo II:

Philip II of Spain had to declare four state bankruptcies in 1557, 1560, 1575 and 1596. Spain became the first sovereign nation in history to declare bankruptcy.

Štai mums ir pamoka: nereikia Pilypo iš kanapių Seiman rinkti.

Įtariu, kad ir Pilypo II, ir mūsų Pilypo šnekų ir darbų priežastis – ta pati.

Banco Rotto.

Ne Pasaulis.

Tyrannosaurus Rex against The Thesaurus.

Tai, ką siūlau toliau, grindžiu štai kuo:

1. Deklaruojama, kad pinigai yra vertės matas, kad valstybės vardu vadinami pinigai yra valstybės. Visuomenė pripratusi prie šios minties.

2. Iš tiesų pinigai tėra niekada neišmokama visuomenės skola pinigų proceso valdytojams. Nei visuomenė, nei valstybių valdžia šio proceso nevaldo ir nekontroliuoja.

3. Šitokią padėtį pinigų valdytojai pasiekė klasta ir apgaule.

4. Pinigų sistema funkcionuoja piramidės, kurios viršūnėn mokamos vis didėjančios, leidžiantis piramidės apačion, palūkanos. Tų palūkanų dydis grindžiamas pinigų piramidės valdytojų valia, piramidės konstrukcija, jos statybos istorijos ypatumais. Pinigai tėra pinigų valdytojų įrankis paskolų gavėjams engti.

5. Ši pinigų piramidė yra pasaulinės finansų krizės priežastis. Šiandieninės Pasaulio finansinės sistemos absurdiškumą galime pamatyti čia.

Štai iškalbinga šios dienos padėties iliustracija, dar ir demonstruojanti abiejų pusių požiūrius ir reikalo supratimą.

Dabartinė finansinė-monetarinė sistema išpūtė pinigų burbulą, užgožusį Pasaulį, ir pati iš šios, pirmosios Pasaulinės, ir tuo pačiu – paskutinės Pasaulinės, krizės neišbris.

Mums reikia naujos ekonomikos.

Mums reikia naujos tarpusavio atsiskaitymų sistemos.

Suprantama, ūkis negali nustoti funkcionuoti.

Dėl tos paprastos priežasties, kad mūsų Pasaulis yra judesys.

Mes tik galime daryti posūkį, keisti judėjimo kryptį, principus ir prioritetus.

Siūlau tokį permainų planą:

1. Sukuriama tarpusavio atsiskaitymo sistema, palaikanti fiksuotą pinigų kiekį Pasaulyje bet kuriuo laiko momentu.

2. Banknotai ir monetos keičiami į pinigus sąskaitose. Pripažįstami tik tokie pinigai. Pasirinkus Pasaulinį ekvivalentą, naują vienetą, pinigų kiekis fiksuojamas. Bankų veikla stabdoma, jie uždaromi. Ima veikti naujoji tarpusavio atsiskaitymų sistema.

3. Deklaruotieji pinigai, pagrįstai priklausantys asmenims ir firmoms, lieka jų nuosavybėje.

4. Bankų paskolintieji pinigai pereina visuomenės nuosavybėn ir priklauso lygiomis teisėmis visiems be išimties paskolos gavėjo šalies žmonėms. Paskolos laikotarpiui jie lieka paskolos gavėjo valioje ir naudojami pagal paskolos paskirtį. Palūkanos nebemokamos. Paskola grąžinama nurodytu laiku arba anksčiau. Reikia pabrėžti, kad šitaip grąžinama tokia vertė, kokią paskolos sumai jos grąžinimo momentu sukūrė visuomenė. Žmonių ir/ar įmonių tarpusavio paskolų palūkanos nebeskaičiuojamos.

5. Įmonių ir žmonių mokesčiai pradžioje apskaičiuojami įprastu būdu. Vėliau mokesčių sistema paprastinama ir koreguojama pagal visuomenės poreikius ir esamą ekonominę padėtį. Bendrosios visuomenės išlaidos formuojamas iš „apačios į viršų“, o ne „iš viršaus į apačią“, kaip yra dabar. Jas valdo visuomenė Pasaulinio tinklo pagalba, o ne laukia finansavimo iš bankų, kaip yra dabar.

6. Ūkis funkcionuoja kaip įprasta. Esminė naujiena – bendras pinigų kiekis nebekinta.

7. Tas faktas, kad pinigų nebedaugėja, įtakoja kainų kritimą, defliaciją ir pinigų brangimą. Tai tampa įprastais reiškiniais. Ekonomistai ir finansininkai, turintys pastarojo meto duomenis, gali prognozuoti artimiausio laikotarpio defliaciją ir padėti priimti sprendimus ūkio valdytojams.

8. Akcijų savininkai, kaip ir anksčiau, turi teisę į dividendus. Suprantama, visuotinės defliacijos sąlygomis dividendų mokėjimas, taigi, ir pelno gavimas, galima manyti, tampa mažiau tikėtinu reiškiniu. Bet nereikia pamiršti, kad pelno nebemažina palūkanos, kurių nebelieka. Pelno gavimas reiškia, kad įmonė dirbo geriau, negu visa visuomenė vidutiniškai. Akcijų savininkams lieka ir ankstesnieji įsipareigojimai, įskaitant pareigą palaikyti sėkmingą įmonės veiklą.

9. Už prekes ir paslaugas atsiskaitoma iš karto. Prekių ir paslaugų mainai galimi. Nebelieka bankroto. Nes neturintieji pinigų arba neturintieji ką mainyti netenka galimybės įsiskolinti.

10. Valiutų biržos nelieka, nes nebelieka valiutų. Akcijų biržoje galima parduoti, pirkti ir dovanoti akcijas. Žaliavų, grūdų biržose atsiskaitoma iš karto.

11. Valstybių skolos anuliuojamos, užskaitant naujai atsiradusius tarpusavio įsiskolinimus. Tarpusavio įsiskolinimai pakinta valstybinės paskolos pinigams atitekus šaliai - paskolos gavėjai.

12. Tas pats daroma su įmonių tarpusavio įsiskolinimais. Jie netrukus išnyksta, nes įmonės visuotinai yra skolingos bankams, o šių skolų nebelieka, kaip ir jų palūkanų, iš pat pradžių.

Komentarų nėra: