Bankininkų išprusimas

Bankrutavusio „Litimpeks” banko vadovas dar 2007 metais susigundė nauju tuomečio banko „DnB Nord” (dabar DNB) produktu. Jis įsigijo su akcijomis susietų obligacijų.

Bankas sutiko paskolinti 8,8 mln. litų, už kuriuos ir buvo įsigytos obligacijos.

Buvusiam „Litimpeks” banko vadovui dėl to teko įkeisti ne tik savo, bet ir žmonos, taip pat uošvės nekilnojamąjį turtą.

Kylant akcijų kursui, sandoris turėjo būti pelningas.

Tačiau ekonominė krizė sumaišė visas kortas. Po trejų metų obligacijos nieko neuždirbo.

Nors bankas obligacijas išpirko už nominalią vertę, buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų.

Buvęs bankininkas pasijuto (esamų bankininkų) suklaidintas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

„Nesu taip finansiškai įgudęs – bankų veikloje nedirbu jau 14 metų”, – tvirtino buvęs bankininkas.

Tačiau teismas manė, kad buvusio „Litimpeks” vadovo išsilavinimas ir patirtis leidžia jį vertinti kaip profesionalą. Todėl jis esą turėjęs suvokti bankų siūlomų produktų esmę.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”

Todėl teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų.

16. Apie bankininkų išprusimą 08:38 04-06 IP: 80.240.9.72
Buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų, pasijuto suklaidintas ir kreipėsi į teismą, bet Vilniaus apygardos teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų iš tų 1,4 mln. litų, teigdamas, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”


Taigi, buvęs bankininkas yra lygus 0,2/1,4, t.y., septintadaliui „pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo”, esami gi bankininkai teismo nutartimi prilyginami 6/7 (šešiems septindataliams) „pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo” (juk banko su akcijomis susietos obligacijos ne tik nieko neuždirbo, bet, atvirkščiai, "pradirbo", bet teismas 1,2 mln. litų iš "pradirbtų" 1,4 mln. litų priteisė bankui).

Todėl visos valstybės ir gelbsti bankus,

Google: ES bankams gelbėti skyrė 3 trln. eurų,

Google: FED bankus gelbėjo slaptai.

Nes bankininkas prilygsta šešiems septindataliams pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo.


Betgi kas tas išprusimas?

1 prùsti, prū̃sta (pruñsa Kp), -o intr.
1. NdŽ gerai augti, tarpti.
2. NdŽ, Kp gautis, taisytis, stiprėti.
3. Š eiti gudryn, darytis kultūringesniam, šviestis, lavintis: Pagaliau ir jis, žiūrėk, prū̃sta J.Jabl. Augo, pruso mūs Žvairiukas tartum koks namiškis, ir išaugo išmintingas ir protingas kiškis K.Bink.
4. Bsg darytis išdykusiam, dykti.
1 apiprùsti intr. prasilavinti, apsišviesti: Žmonės jau šiek tiek apiprusę rš.
1 atprùsti intr.
1. Š pasitaisyti, pasveikti, atkusti: Paršai peržiem atprùso Arm. In tokio valgymo atprùs Arm. Atpruso kap diedo paršelis Vlk.
2. Gmž prasigyventi, praturtėti.
1 išprùsti intr.
1. pasitaisyti, sustiprėti, atkusti: Paršelis išprùsęs Skp. Jų arklys žiemą buvo liesas, bet vasarą išprùso Trgn. Dabar jis išpruso, kaip pastojo vaitu: sprandas kaip meitėlio Dl. ║ išaugti (ppr. sunkiomis sąlygomis, vargingai): Vaikas išprùso, ir dabar tokis bruzdus, tik paisyk! Arm.
2. M išsilavinti, apsišviesti: Į kalėjimą jis buvo patekęs dar mažai išprusęs bernas, dar daug ko nesuprantąs A.Vien. Buvo tat visai neišprusęs vaikas J.Jabl. Tai buvo nauji žmonės, suaugę vyrai ir pakankamai politiškai išprusę rš. Mažas būdamas pats sniurglio nenusišluostydavo, dabar mat koks išprùsęs! Skp. Mieste pabuvęs taip išprùso, kad nebegalima ir bepažint Sv. ^ Kad išprùso, tai kai šuva Luso (pavardė) Vlk. Išpruso kap šuva po metų Vrn.
3. prasigyventi, praturtėti: Pirma buvo visai nusmukę, o dabar kad išprùso! Lnkv.
4. Ps, Bsg išpuikti: Išprusai ir nenori su mumis kalbėti Tt. Mūs Jonas ot išpruso, kad su mumi nei šnekėt nenori Vrn. Buvo juodas kaip debesis, matai, kaip pas mus išprùso (pagražėjo, pasidarė išdidus) Kri.
5. išsipuošti, išsidabinti: Ale Stapunia kad išprùsus: kad nukirpta čiupryna – kaip ir žuvis! Sim.
išprùsusiai adv.: Išprùsusiai jie gyvena, o skolų kaklas nekelia Mrj.
6. Bsg išdykti, išpaikti: Kad jo vaikai tai labai ir išprùsę: tai tas jiem negardu, tas negerai Kvr. Tu labai išprùsęs, nevalgai Jnš.
1 praprùsti intr.
1. kiek išprusti, prasilavinti: Pagyveno svetur ir praprùso Sb. Tėvai, ypač motina, buvo praprusę žmonės rš. Šiek tiek praprusęs žmogus galėjo pastebėti, kad knygoje surašyti atsitikimai nėra iš piršto išlaužti rš.
2. praturtėti, prasigyventi: Žiūrėkit, kaip jis jau praprùso Ukm. Jau jis kiek praprùso Bgs.

2 prùsti, prū̃sta (pruñsa), -o intr. susti, šašti: Lūpos tavo prunsa, t. y. daros raudonos kaip dedervinės iš karščio, nuo vėjo J. Arklio lūpos prunsa, turbūt kaltūną tura Šv.
2 nuprùsti intr.
1. Vvr, Kv, Bt nususti, nušašti: Lūpos nuprùso nu silkės ėdimo gavėnio[je] Šts. Nuprùsęs visas paliko KlvrŽ. Paršiukai nuprùso kai rupkės skūra Vdk. Visų ėriukų snukiai nuprùso Užv. Lūpos nuprususios nuo karščio, nuo slogų, nuo vėjo J. Karo laike visi buvom nuprùsę Varn. Niežus turunt oda nupruñsa Varn.
2. nudriksti, nuskarti, nusinešioti: Šarkelis toks nuprùsęs Kl. Nekerpėtas stogas nuprūsta, eita skiautėms Šts.
2 užprùsti intr. nususti, nušašti: Užprusęs ligonis J.

1 prusìmas sm. (2) DŽ1 → 1 prusti.
1 išprusìmas sm. (2) BŽ305 → 1 išprusti 2: Jis išsiskiria iš kitų savo išprusimu bei mokslumu rš. Koks jo te išprusìmas, vis tiek kaip ir nei kokio! Sb. Nepakankamą rašytojo kalbinį išprusimą rodo nelietuviškos sakinių konstrukcijos, perdėtas barbarizmų bei provincializmų vartojimas rš. Politinis išprusimas sp.

Nelietuviškos sakinių konstrukcijos.

O žodžiai?

Pabandykit lietuviškais žodžiais pasakyti "su akcijomis susietos obligacijos".

1 praprusìmas sm. (2) → 1 praprusti 1: Valstiečių praprusime Žemaitė matė šviesesnės ateities laidą K.Kors.

Bene visa Prūsos istorija šituose žodžiuose?

prustìs sf. (4) J.Jabl išsilavinimas, išprusimas.