Buvęs Seimo narys A.Bosas nutarė įsilieti į būrį investuotojų, kurie bylinėjasi su banku DNB dėl nesėkmingų investicijų.
2007 metais komercinis bankas „DnB Nord” (dabar DNB) savo klientams pasiūlė investuoti į banko obligacijas, susietas su akcijomis (SASO).
Galimybe greitai užsidirbti 2007 metais susigundė ir tuometis Seimo narys A.Bosas.
Svajodamas apie didžiulį pelną jis nusprendė užstatyti savo prabangų namą Palangoje, tada įvertintą 7 milijonais litų.
Už tai jam bankas suteikė beveik 20 milijonų litų paskolą.
Paskolintos lėšos iškart buvo investuotos į obligacijas. Bankas įsipareigojo jas iš A.Boso išpirkti už nominalią vertę.
Taip ir atsitiko. Tačiau palūkanas už paskolą tenka mokėti ir šiandien.
Buvęs politikas teigia patyręs beveik 408 tūkst. litų nuostolį.
Tiek jis jau yra sumokėjęs palūkanų bankui.
– Kaip pavyko bankui įsiūlyti jums paimti milžinišką sumą ir investuoti į tokį rizikingą produktą?
– Po visų „Sekundžių” ir į jas panašių bankų žlugimo atrodė, kad užsienio kapitalo bankai yra geri ir patikimi.
Banko darbuotojai mane sugebėjo įtikinti, kad šioje investicijoje negali būti jokių nuostolių.
Aš pasitikėjau ir asmeniškai, nes DNB banko darbuotoją Reginą Šideikienę, kuri man įsiūlė šį produktą, gerai pažįstu daugybę metų.
Taigi nebuvo pagrindo nepasitikėti, nes patikėjau garbės žodžiu. Banko darbuotojai sugeba labai įtaigiai įsiūlyti. Jie yra itin išprusę.
Matau, kad teismo procesas bus ilgas. Tačiau aš neturiu kur trauktis. Jaučiuosi nukentėjęs morališkai ir finansiškai. Tebėra užstatytas mano namas.
Be to, patikėkite manimi, rasti advokatą, kuris padėtų kovoti su banku, yra labai sunku.
Apskritai pasiruošti tokiam procesui yra sudėtinga. Net iki šiol dar negaliu iki galo suvokti to produkto, kurį bankas man įsiūlė.
Reikalai pajudėjo tik tada, kai Vertybinių popierių komisija pripažino, kad bankas elgėsi nesąžiningai.
13. Apie teismus ir bankus 07:26 02-28 IP: 80.240.9.72
Viešai paskelbus teisėjų pajamų ir turto deklaracijas paaiškėjo stulbinantys faktai - labai daug Temidės tarnų yra prasiskolinę. Šimtus tūkstančių ir net milijonus litų teisėjai skolingi bankams. Tiek "turtuolių" , tiek skolininkų sąraše pirmauja civilines arba administracines bylas nagrinėjantys teisėjai. Kitaip tariant, bylas, kuriose dažniausiai būna sprendžiamas didelių pinigų likimas. Neretai ne tik didelių, bet ir, ko gero, nelabai švarių. Beje, tuose pačiuose sąrašuose beveik nematyti teismo vadovų pavardžių. Vien tik eiliniai teisėjai. Google: Prasiskolinę teisėjai - pažeidžiami
15. Apie bankus ir bankrotą 07:35 02-28 IP: 80.240.9.72
Aprašomoj istorijoj bankas vietomis atrodo lyg revoliucionierius, besielgiantis pagal principą "vok pavogtą" . Skirtumas toks, kad bankas prisidengia teisėsauga pagal 13 komentare cituojamą principą. Bankas turi ir dar vieną saugiklį. Banko skolininkai gali bankrutuoti, bankrutuoti šiais laikais gali net valstybės, nors bankroto sąvoka kilo būtent iš banco rotto - susimovusio ir priversto nutraukti veiklą bankininko suolo aikštėje, kur jis senovėje mainikavo, apvertimo. Dabar gi bankininkai tiek suįžūlėjo, kad mūsų, visuomenės "stabilumo" vardan, mūsų vyriausybės mūsų vardu iš tų pačių bankų skolinasi iš nieko daromus pinigus ir gelbsti susimovusius bankus, kad tik jie nebankrutuotų! Bankai kalti nebūna. Ei, skolininkai - bėkit božnicon ir melskit - esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas! O ko norėjot pralobt, ir dar iš sukčių?
14. max 07:28 02-28 IP: 78.61.235.95
klausimelis- jei nebutu krizes ir tie investuotojai butu uzdirbe milijonus, jie tikriausiai butu pasidaline tiek su valstybe, tiek ir su banku?
17. to 14. max 07:49 02-28 IP: 80.240.9.72
Kadangi a) pinigus bankai daro iš nieko; b) padarę juos, skolina visuomenei, už palūkanas; c) kitokių esančių apyvartoje pinigų nėra (nebent falšyvi), pinigai yra niekada negrąžinama visuomenės skola bankams: jei visi grąžintume visus pinigus, liktume skolingi: palūkanas. Lošimas biržoje kadaise (istoriškai visiškai neseniai) buvo sugalvotas kaip perteklinių pinigų nusavinimo priemonė. Turint omeny tai, kas parašyta 13 komentare IR TAI, kad tokia monetarinė tvarka įteisinta mūsų išrinktųjų (kurie rinkimų kampanijoms zuja ieškodami - pinigų, pinigų), toks bankų su visuomene žaidžiamas katės žaidimas su pele tęsis, kol situacija nebus pakeista IŠ ESMĖS, visuomenės pastangomis, žinoma. Kai didžioji dalis visuomenės supras, kad šitokia monetarine sistema visuomenė yra paversta bankų verge, įvyks lūžis. O krizės, esant dabartinei padėčiai, neišvengiamos ir "vyksta cikliškai" - skoloms mokėti padirbami ir paskolinami nauji pinigai, jų palūkanoms - vėl nauji, ir t.t., ir t.t., šis iš nieko darytų pinigų-skolų burbulas pučiasi, kol sprogsta - o šitokia situacija vadinama krize.
The trouble with the rat race is that even if you win you're still a rat.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą