Mat kaip.
Pagalbos tai prireikė.
Kas gi, vis tik, nugvelbė 1,2 milijardo litų?
Tai - daug.
Gal poligrafas padėtų išsiaiškint?
Gal poligrafas padėtų išsiaiškinti ir vertybinės poligrafijos reikalus?
Keista, kad Gūglė nesusigaudo, kas tai.
Poligrafija angliškoj Vikipedijoj virsta grafikos menu.
Yra štai tokia tų menininkų rūšis.
Vertybinių popierių sąrašas nėra baigtinis.
Atseit, tų menininkų kūrybiškumas - begalinis.
O mūsų - tikinčių tų popierių vertybiškumu ir jų kūrėjų kūrybiškumu - kas begalinis: protas, kvailumas, patiklumas ar kas nors kitka?
Pranešimai
2 komentarai:
Poligrafija dabar pritaikoma visokeriopai, finansinės poligrafijos esmė, ją sukantis velenas man atrodo prasiskolinimo skatinimas, verslas iš skolų, pagal Tarptautinės lietuvių kalbos žodyną — finansų biznis. Pakeitęs senovinę litografiją.
Dabar solidus biznis sukamas tik svetimu turtu, nesavais „pinigais“, valstybinių pažangos skatinimo programų ir „nevyriausybinių“ gerovės fondų dėka. Finansai — skolos. Kuo daugiau turi finansų, tuo turtingesnis — turi daugiau „aktyvų“, „kapitalo“. Mėginantys išsiversti savo ištekliais, lieka kvailio vietoje: nesėkmės jo vieno, o pelnas (mokesčiai) mūsų visų. Ir galop jam netrukus „socializuojamos“, suverčiamos mūsų „finansinės krizės“ skolos.
Vienuoliui
Kuo greičiau šitai supras "kritinė visuomenės masė", tuo mažiau ta visuomenė nukentės, nes greičiau pakeis ūkio tvarkymo principus, kurie dabar grįsti pinigų=skolų mechanizmu, nevaldomu visuomenės ir netgi nė truputėlio tos visuomenės neprižiūrimu. Todėl tie, kas šitai supranta, privalo aiškinti tiems, kas dar nesupranta. Nes dabartinė "finansinė sistema" - vergvaldiška. Juk skolos, į kurias klimpstame - tikros. Tikros, nepaisant to, kad jos atsiranda skolinantis iš nieko daromus, šiandien dažniausiai jau "virtualius", pinigus. Kuriais, ir tik jais, mums šiandien privalu tarpusavyje atsiskaityti mūsų rinkimuose išrinktos valdžios parėdymu.
Rašyti komentarą