Skola - ne rona

Kreditas tiesiogine prasme yra išsivysčiusią ekonomiką maitinantis kraujas, kuris naudingas visai visuomenei.

Nė viena išsivysčiusi ekonomika negali funkcionuoti be kredito sukūrimo sistemos.

Šiandien tos monetos ir banknotai, kuriuos žmonės nešiojasi savo kišenėse ar rankinėse ir tie pinigai, kuriuos jie sutaupo ir padeda į bankus ar pensijų fondus, yra tik maža dalis kreditų, sukuriamų finansų struktūroje.

Taip vyksta jau nuo devyniolikto amžiaus.

Šiaip tai, gyvenom ne tik iki XIX amžiaus, bet ir iki Kristaus.

Kad dabar ekonomika negali funkcionuoti be kreditų - nereiškia, kad negalės be jų apsieit ateity.

Kad kreditai, būk tai, visai visuomenei naudingi - sako, o kad jie, kreditai, yra iš palūkanų sukonstruotas instrumentas, leidžiantis visuomenės kuriamom gėrybėm naudotis gudriesiems kreditų kūrėjams - nesako.

Užtat pasakė, kad kišenėj nešiojam ne monetas ir banknotus, o kreditus.

Maža tik dalis visų kreditų, tie žinovai sako, žmonių kišenėse ir žmonių sąskaitose.

O kieno kišenėse ta didžioji dalis?

Ne žmonių?

Tai kieno?

Betgi...

Kad ne jie, tie ..., būtumėm išvis tuščiom kišenėm...

Tai geradariai...

Bet ... ar būtina kišenėse monetas ir banknotus nešiotis?

A banknote) (often known as a bill, paper money or simply a note)...

note (v.)
early 13c., "observe, mark carefully," from O.Fr. noter, from L. notare...

Taip išeina ... notarai ir banknotai - iš ten pat...

Galima buvo ir atspėt.

Bankai pažada, notarai patvirtina.

Laikas nuo laiko pažadų burbulus krizės ir karai nurašo.

Šitą...

Negi ir jurisdikcija tėra eurisdikcija?

Kreditas - irgi ne mūsiškas žodis.

Kas tokiais mandrais žodžiais kalba?

Ar ne apie tokius sako - barzdos pas ožką pasiskolinęs, nori žmones pamokyti?

Kreditas lietuviškai - skola.

Ką protėviai šneka apie skolas?

Mėnulis skolyta šviesa šviečia.

Tas, kas esti apsisegęs skolytiniu fraku, jaučia tikras kančias.

Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa.

Skolintais kailiniais greičiau sušalsi.

Ir eis dabar kaip skolintom kojom.

Skolintas pinigas už ledą slidesnis.

Dejuoja lyg būtų pasiskolinęs.

Berneli jaunasai, daug skolų turi.

Pasistatėm budinką, tai visai į skolas sulindom.

Skola auga be lytaus.

Prastai jis tę gyvena – skolose paskendęs.

Viens žmogus turėjęs daug skolos ir nežinojęs, kaip išmokėt.

Kol skolas išmokėjo, vaikai ejo tarnauti.

Dvaras buvo praskolintas Vilnios bankoj.

Koks ans ponas būtų, kad skolos neturėtų.

Skolon inlindo.

Negaliu iš skolų išlįst.

Atsėdžiu skolą kalinėj.

Aimanuok neaimanuok, o skolą atiduok!

Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs.

Žmogus prapuolęs skolose.

Jis ir būtų palikęs vaikams praskolintą žemę.

Prasiskolinęs amžinai.

Tenumiršt, bedievis, palikdamas skolas.

Anas skoloj i numirė, neatadavė.

Skola – ne rona, neužgis.

Maušienėlė skolas rašo, nuo galvos kepurės prašo.

Velnias dūšios, o šuva skolos neturi.

Šuo be skolos.

Nepavydu dar?