Patogus pamišimas

pastabùs, -ì adj. (4)
1. gerai ir greitai pastebintis, pamatantis: Pastabùs (įstabus) vaikas J.Jabl. Žemaitė turėjo pastabią akį rš. Jis yra pastabùs, nelyginant kaip zuikis Up. Jo akys buvo nepaprastai gyvos ir pastabios J.Balč.
pastabiaĩ adv. DŽ1.
2. NdŽ budrus, atidus.

Pastebi.

Gal stabą turėjo?

Budą tokį.

pažangùs, -ì adj. (4)
1. FT kuris eina su gyvenimu, siekia naujų laimėjimų; kuris rūpinasi pažanga, progresyvus: Tame sąjūdyje veikliai pasireiškė ir pažangesnioji inteligentija sp. Suvalkija, Sūduva jau nuo seno laikoma pažangiausia Lietuvos dalimi ekonominiu ir kultūriniu atžvilgiu V.Myk-Put. Proletariato pergalė yra pažangios žmonijos pergalė (sov.) rš. Kolektyvinis ūkininkavimas yra pažangiausias ūkininkavimas (sov.) sp. ║ skleidžiantis progresyvias idėjas: Idėjiškas ir pažangus meno kūrinys lemia aktyvų jo vaidmenį visuomenės gyvenime rš. Pažangùs laikraštis NdŽ.
pažañgiai adv.; rš. ║ kuris plečiasi: Pažangusis opos kraštas P.Aviž.
2. NdŽ darantis pažangą moksle.
3. greitas, nuožangus: Pažangùs arklys (kuris pažengia, kuriuo veikiai kur nujosi...) J.Jabl. ║ paslankus: Pasienio žemaičiai ūkio gerinti labai nepažangūs rš.

Ech, tie pasienio žemaičiai …

Nenori žengti.

Gal myslija, kad neverta su durniais geruoju?

1 paramà sf. (3b), pãrama (1) NdŽ
1. atrama, ramstis: Jis jaučia neturįs jokios paramos ir krintąs žemyn J.Balč. Buvo benorįs ištiesti dukteriai ranką, bet, netekęs paramos, paslydo ir bumbtelėjo į žemę rš. Paramos organai, arba skeletas E.
2. pagalba, parėmimas: Jis buvo kalavininkų ordino svečiu, jo paramos ieškodamas V.Krėv. ^ Gera galva rankom parama, bloga – kojom vargas KrvP(Mrk). ║ apie pagalbą, paspirtį teikiantį asmenį: O Ignasius stovi – mano paramà Žž. Aš jam vienintelė parama senatvėje rš. ^ Gera pati vyrui parama, bėdose paguoda KrvP(Vlk).

Tas pats per tą patį.

Remia.

Pati patį.

O pamišimas iš kur?

O patogumas?

togà, tògos sf. (2) NdŽ, TrpŽ, LTEXI335; LL255
1. romėnų ilgas vilnonis viršutinis drabužis, dėvėtas ant kairiojo peties.
2. iškilmingas apdaras – laisvas klostytas apsiaustas: Tu užsivilk, teisėjau, savo juodą togą ir atsiskleisk įstatymus bei teises V.Myk-Put. | prk.: Nelaimingas tas žmogus, kuris, apsigaubęs savo profesijos toga, liaujasi buvęs žmogum P. Vaičiūn.

mìšas, -à adj. (4) maišytas, mišrus: Mìšas vanduo, kurs sumieštas J.
mišù adv.: Juodas, baltas, pilkas vilnas sudeda mišù J.

1 mišìnis sm. (2)
1. SD149, N, K metisas, mišrūnas.
2. SD150, N, K hermafroditas.

×mišaũnas, -à adj. (4); LMD(Dkšt) žr. mišiaunas 2: Visi (kalavijuočiai) barzdoti, mišaunieji teskutos S.Dauk.