Grašių Britanija

Great Brittain.

From M.Du. groot.

Great.

From Du. groot, also.

The groat or fuppence is the traditional name of a long defunct English silver coin worth four English pence, and also a Scottish coin originally worth fourpence, with later issues being valued at eightpence and one shilling.

One shilling.

The abbreviation for shilling is s, from the Latin solidus, the name of a Roman coin.

Solidu.

S.

$.

Vėliau.

The name has also been applied to any thick or large coin, such as the Groschen (grosso), a silver coin issued by Tyrol in 1271 and Venice in the 13th century, which was the first of this general size to circulate in the Holy Roman Empire and other parts of Europe. The immediate ancestor to the groat was the French gros tournois or groat of Tours, which was known as the groot (Dutch for "great" or "large") in the Netherlands.

Pavadinimas groutas kilo iš pavadinimo grašis (it. grosso). Taip XIII a. vadino storas ar dideles sidabrines monetas, atitikusias tam tikrą skaičių dinarų. Ši sidabrinė moneta, iš pradžių kaldinta Tirolyje 1271 m. ir XIII a. Venecijoje, buvo pirmoji tokio dydžio moneta, cirkuliavusi Šventojoje Romos imperijoje ar kitur Europoje.

Grašis (lenk. grosz, vok. Groschen, iš it. grosso 'storas') – kai kurių Europos valstybių XII a.- XIX a. naudotų sidabrinių, vėliau varinių monetų bendras pavadinimas. Šiuo metu grašis kaip piniginis vienetas oficialiai naudojamas tik Lenkijoje, kaip zloto sudėtinė dalis.

Išrodo, tarsi nė grašio nebūtų vertas.

Kaip čia - aniem iš to paties storo dinaro - solidus šilingas, mums gi - skatiko vertas grašis...

Gal ne nuo pradžių šitaip...

XII a. gale Bohemijoje išėjusi stambi sidabrinė moneta – Vaclovo II Prahos grašis netrukus tapo savo rūšies tarptautiniu pinigu. Šis grašis XIV a. viduryje įsigalėjo ir Lietuvoje. Kadangi 60 grašių sidabro svoris maždaug atitiko ilgosios kapos metalo lygį, tai dalus 60 monetų skaičius sumažino reikalingumą liedintąsias kapas kapoti. Prahos grašiai netrukus virto vyraujančia Lietuvoje valiuta. Grašiai ir jų 60 vienetų kiekis – kapa Lietuvoje išsilaikė iki XIX amžiaus.

Pradžioj, išeitų, mūsų grašis buvo vertas

200/60 = 3 ir 2/3

gramų sidabro, dvigubai daugiau nei tasai "denaro grosso".

Gi XIX amžiuj tik skatiko vertas buvo.

Ar ne dėl šitų meistrų finansinio meno?

Grašis visur pagarboj - ir klebonijoj, ir karčemoj.

Svetimas grašis nevertai šimtą locnų ištraukia.

Senolių išmintis.

Kaipgi tas svetimas grašis šimtą savų ištraukia?

Sykiais ne šitaip?

Traukė traukė, pakol trūkį gavo.

Apsirgo palūkininkų išpuoselėta palūkanų karalystė...

Traukos nebėr.

Daktarai ieško, nuo ko apsirgo.

„Taigi dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės tebesitęsiančios euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5–6 metus“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, šalis, kurios išlipo iš pasaulinės ekonominės pelkės beveik sausos, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, kai kitos valstybės skyrėsi tik patirtos krizės gyliu.

Daktaras šneka ar geologas?

Kas čia - liga ar pelkė?

Prisižaidė palūkininkai 2012-04-15 11:26
1. Iki krizės žmonės galvojo, kad pinigai nėra daromi iš nieko.

2. Iki krizės žmonės nežinojo, kad bankai jiems už palūkanas skolina nesamus pinigus (fractional banking).

3. Iki krizės žmonės tikėjo, kad yra prasminga "investuoti" į popierius, vadinamus "vertybiniais".

Kurių sąrašas nėra baigtinis.

4. Iki krizės žmonės manė, kad Lietuvos bankas yra Lietuvos valdomas, kad valstybės Centrinis bankas ir yra tos valstybės.

Dabar gi žino, kad, pvz., Anglijos bankas nuo 1694 metų buvo pirmasis Europoj privatus centrinis valstybės bankas.

5. Dabar žmonės žino, kad jų senolių grašiai kilę štai iš kur:

Grašis pradėtas kaldinti Italijoje. Genujos respublika grašį įsivedė pirmoji - 1172 m.. Iš pradžių grašis turėjo 1,46 g. sidabro ir prilygintas 4 denarijams, todėl buvo vadinamas denarius grossus, t. y. "storasis denarijus". Vėliau iš pavadinimo liko tik grosso.

Dabar 1,46 g sidabro kainuoja beveik anglišką svarą, kuris, savo ruožtu, pradžioj buvo vertas svaro svorio (453,59237 gramų) Sterling kokybės sidabro lydinio - iš čia ir Pound sterling vardas.

Taigi - Britanijos Grašis.

Grašių Britanija.

Šiandien.

The pound was a unit of account in Anglo-Saxon England, equal to 240 silver pennies and equivalent to one pound weight of silver.

Penny.

Pfennig.

Pieniądz.

Pinigas.

Expensive.

Paseno žodis, naujo reikia.

Expoundive.

Šeši grašiai per valandą...

Exgroative.

Ar ne tie patys nujodė britų poundą, kurie ir mūsiškes kapas sukapojo ir į monetas vėl perlydė?

O tas jų Poundas ar ne iš ten pat, iš kur pūdas?

Pood (Russian: пуд, pud), is a unit of mass equal to 40 funt (фунт, Russian pound). It is approximately 16.38 kilograms (36.11 pounds). It was used in Russia, Belarus and Ukraine. Pood was first mentioned in a number of documents of the 12th century.

Kur gi tų laikų Russia, Belarus and Ukraine?

Na va, Lietuvoj jo, pūdo, nebūta, betgi jis yra - dvipūdė du pūdus tebesveria:)