1. psn. skatikas, pusė kapeikos; įvairiais laikais įvairios vertės pinigas; moneta: Ir kad kartais jis vargdieniui duodavo grãšį, tai tuo tris naktis dėl to miegot negalėjo K.Donel. Pasidalino jie lygiai pinigus, liko vienas grašis BsPIV31. Nenubiro nei viens grãšis Sch211. Argu ne ižg grãšio suderėjai su manimi? DP93. Kaltas jam buvo šimtą grašių Ev. Mano žalias vainikėlis šešis šimtus grašių KlvD79. Svotas akių neturėjo, kad tris grašiùs tepadėjo JV767. Du grašiù turėjau JV961. Ilgasis grašis (talentum) I.
2. pinigas ar pinigai apskritai: Parduok daug kiaulių, paimsi gražaus grašio BsPIII256. Paskutinį grašį atėmė Dkš. ^ Svetimas grašis ant gero neišeita Plt. Plunksna rašo, grašio prašo Sch93. Pijokui – lašelis, bagočiui – grašelis Krp.
◊ kaĩp piktàsis grãšis apie įkyrų žmogų: Apstojo kaip piktasis grašis Pp.
sàvo medìnį grãšį kìšti kištis į kitų kalbą: Karaliukas vėl kiša savo medinį grašį I.Simon.
sulū́žusio grãšio never̃tas bevertis: Nei sulūžusio grašio nevertas Sim.
Groschen (Latin: Grossus, German: Groschen, Italian: grosso or grossone, Czech: groš, Lithuanian: grašis, Estonian: kross, Polish: grosz, Hungarian: garas, Ukrainian: грош, Macedonian: грош, Bulgarian: грош, grosh, Romanian: gros, Russian: грош) was the (sometimes colloquial) name for a coin used in various German-speaking states as well as some non-German-speaking countries of Central Europe (Bohemia, Poland), the Danubian principalities.
The name, like that of the English groat, derives from the Italian denaro grosso, or large penny, via the Czech form groš. The Qirsh (also "Gersh", "Grush","Γρόσι" and "Kuruş"), Arabic, Ethiopian, Hebrew, Greek and Turkish names for currency denominations in and around the territories formerly part of the Ottoman Empire, are derived from the same Italian origin.
groat
medieval European coin, late 14c., probably from M.Du. groot, elliptical use of adj. meaning "great, big" (in sense of "thick"); see great.
groschen
1610s, small silver coin formerly used in Germany and Austria, from Ger. groschen, altered from Czech groš, name of a coin (about one-thirtieth of a thaler), from M.L. (denarius) grossus, lit. "a thick coin," from L. grossus "thick" (see gross, and cf. groat).
Uff!
Ubagai gal?
Grašis!
Ar gal tiesiog ilgiau už mus su palūkininkais katę-pelę žaidžia?
Gal ir buvo grašis "grosso" kažikada.
Sunyko.
Infliacija...
Palūkanos.
Denaro grosso.
Didieji dinarai.
Large penny.
penny
O.E. pening, penig "penny," from P.Gmc. *panninggaz (cf. O.N. penningr, Swed. pänning, O.Fris. panning, M.Du. pennic, O.H.G. pfenning, Ger. Pfennig, not recorded in Gothic, where skatts is used instead), of unknown origin.
Pėnėngā
Pėnėngā – atsėskaitīma ož prekes aba paslaugas, tēpuogė ė kaupėma prīmuonė. Pėnėngā īr vėins pagrindėniu akuonuomėkas muoksla tīrėmu uobjektu.
Pėnėngā gal būtė natūralē retė (kāp brongėjā metalā) aba dėrbtėnā retė (kāp valstībės spausdėnamė piningā).
Vo kiets!
Dėl ko su anais, kur "panninggaz" sakė, muštis pradėjot?
Negi dėl "denaro grosso"?
Gal, vis tik, dėl panų...
Šmuots senuobėniu pėnėngū
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą