Kalbėjomės tada apie pasaulio religijas.
Knygą apie jas vartėm.
Knygoje plačiai buvo apžvelgiamas judaizmas, krikščionybė ir islamas, kitoms religijoms dėmesio buvo visai mažai skirta.
Pasakiau, kad autorius propaguoja krikščionybę, ne islamą, o judaizmą laiko neabejotinu pamatu.
Susilaukiau prieštaravimų.
Ėmėm ginčytis.
Knyga gulėjo man ant kelių, atverstu jos turiniu.
Ant kilimo žaidęs gal trejų metukų vaikelis atsistojo, priėjo, bedė pirštuku knygon, jam "aukštyn kojom" gulinčion, ir tarė:
- Čia, čia ir čia - šunų šalis. Lietuva - vaikų šalis!
Ir nuėjo atgalios, žaisti.
Pirštuku tos "aukštielninkos" knygos turiny į tris didžiuosius knygos skyrius pataikė parodyti.
Ir netikėk po to stebuklais!
2010-12-25
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą