2010-11-25

Plantacijos


Gerumui pinigų nėra.

Lyg gerumą reiktų pirkti...

O blogumui yra?

Prieš dvejus metus palūkanoms mokėti buvo skirta 833 mln. Lt, o šiemet planuojama atseikėti daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Vėlesniais metais skaičiuojamos dar didesnės sumos.

Blogumui pinigų - žinoma, kad yra.

Jis kaip narkomanui narkotikai - kam kam, o dozei - būtina rasti pinigų!

Kad taip nemaloniai neskambėtų, sakome - tai yra valstybės skolos
a p t a r n a v i m o išlaidos.

Ponią reikia aptarnauti.

Ne valstybę.

Skolą.

Toks mūsų popinimas jai patinka.

Seime antradienį prasidėjo 2011 metų valstybės biudžeto svarstymas. Valstybės biudžeto pajamos planuojamos 23,937 mlrd. litų (su Europos Sąjungos parama), o išlaidos – 26,334 mlrd. litų.

2011 metų biudžete – 6,9 mlrd. litų ES paramos lėšų.

Beveik trečdalis n ? e ? p ? r ? i ? k ? l ? a ? u ? s ? o ? m ? o ? s Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų.

Naujausiais duomenimis, iki balandžio mėnesio valstybės skola siekė 32,7 mlrd. Lt - tai 5,6 mlrd. Lt daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Kadangi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams auga, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos.

Nagi, kaip ją mes tvarkysim?

Kada, pagaliau, sutvarkysim?

Prieš dvejus metus palūkanoms mokėti buvo skirta 833 mln. Lt, o šiemet planuojama atseikėti daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Vėlesniais metais skaičiuojamos dar didesnės sumos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės skolos tvarkymo išlaidoms kitais metais reikės skirti 1,9 mlrd. Lt. 2012-aisiais šiam reikalui turėsime atseikėti 2,3 mlrd. Lt, po metų - jau 2,5 mlrd. Lt.

Jei skylė biudžete nemažėtų, skola kainuotų gerokai brangiau. Manoma, jog tokiu atveju 2013-aisiais reikėtų pakloti 3,2 mlrd. Lt, dar po metų - 3,6 mlrd. Lt.

Į dešimtinę panašu.

- Turime aiškiai matyti tolimesnes perspektyvas, – Seimo nariams teigė premjeras.

Matyti tos perspektyvos, aiškiai.

Gal teisingai sako patarlė - nuog darbo nebūsi bagotas, tiktai kuprotas?

Kreivų Veidrodžių Karalystės gyventojams ši patarlė tikrai tinka.

Brazilijos lietuvė, jau ten gimusi, pasakojo, kad jos tėvai Brazilijon papuolė su šipkarte, už kurią reikėjo atidirbti ją nupirkusiam plantatoriui.

Dirba - pasakoja - pluša, stengiasi, o skola už tą užburtą šipkartę nemažėja, tiktai didėja.

Tai jie ėmė ir pabėgo iš tos plantacijos, San Paulan.

- O kiti lietuviai, ką - pasiliko toj plantacijoj? - klausiu.

- Ne, visi iš ten pabėgo, nepasiliko anė vienas, - nusijuokė toji brazilė.

O ką jiems reikėjo daryt?

A?

Jie tai pabėgo.

O mes?

Ką darysim?

Gal patarlių knygą pavartysim?

Jau Lopetinskas šipkartę rašo.

Negi lauksim kol išrašys?

Komentarų nėra: