2007-03-12

Medžių viršūnės




2007-03-04 08:50 Google
Parašykit "Zuokas armijoje" ir spauskit "ieškoti".
2007-03-04 08:52 Miškininkas
Koks nežmogus priešais Zuoko namą Užupyje medžių viršūnes nupjovė?

Tai mano komentarai iš alfa.lt

Miškininko klausimą buvau kadaise garsiai uždavęs vienoje Užupio kavinėje. Nuo Užupio tilto reikia eiti aukštyn, gatvių išsišakojime sukti kairėn, neužilgo vėl kairėje ant Vilnelės skardžio yra kavinė, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į Katedros aikštę, Pilį, Trijų Kryžių kalną. Zuoko namas - ant to paties skardžio, po kaire ranka. Buvo ruduo. Medžių viršūnės priešais tą Zuoko trobesį buvo neseniai nušniotos. Buvau atvažiavęs dviračiu. Priėjau prie turėklų, saugančių kavinės lankytojus, kad jie nenupultų nuo skardžio, ir garsiai uždaviau Miškininko klausimą. Tuoj pat, lyg iš po žemių, atsirado du žaliai apsirėdę pareigūnai ir išsivedė mane iš kavinės. Ir paleido.
- Tai grįžtu atgalios, - sakiau.
- Ne, - paprieštaravo pareigūnai.
Paklausiau jų, netgi pagyriau. Bet toli tuo dviračiu nenuvažiavau. Ties Užupio tiltu sustojau. Išgirdau sakant:
- Nusibodai, bl..., - ir pasipylė smūgiai.

O bet tačiau ir aną sykį neparkritau. Tik dviratis, kuriuo prieš kelis mėnesius, vasaros atostogų metu, mano bedarbis brolis kartu su manimi (aš, žinoma, savo dviračiu važiavau) buvo nuvažiavęs darban Londonan (dar nebuvom EU, tai nedviratininkų britai nenorėdavo įsileisti savo karalystėn), gerokai nusidažė mano krauju. Dabar tuo dviračiu važinėja mano draugas, VU docentas Aleksas Domarkas, irgi matematikas. Taigi, dviračio nepamečiau. Greitąją pagalbą iškvietė ir dviratį išsaugojo du vaikinukai, "skuteriu" važiavę Maironio gatve pro cerkvę, esančią ties tuo Užupio tiltu. Nors buvo dar nevisai sutemę, tautiečiai su automobiliais nenorėjo stoti prie dviratininko krauju užlietu veidu. O vaikinukai sustojo.

Nepykit, vyresnieji, bet jaunimu aš labiau pasitikiu.

Greitoji puskilometrį pavežė ir paleido. Nepykstu, matyt, taip reikėjo. Tikrai taip manau. Parėjau pats. Rytą šaunus gydytojas stebėjosi: kadaise sulaužytą nosį dabar kažkuris iš smūgių atstatė vieton. Nosį gal prieš dešimt metų šonan buvo nusukęs vieno KGB - isto brolis. Kaip sakoma, ačiū, dabar tiesi.

Gal pusantros savaitės, kol nepagražėjau, nėjau į paskaitas.

Teisybė, Vilniaus Universitetinėje ligoninėje gydytojams pasakiau, kad gavau lupti, nors atsirado patarėjų, sakančių, jog šiais laikais Lietuvoj geriau sakyti - pargriuvau, užsigavau. Bet kitą dieną, kai man paskambino policininkas ir į klausimą, ar rašysiu pareiškimą atsakiau - nerašysiu, tamsoka buvo, vis tiek nerasit - telefono ragelyje išgirdau palengvėjimo atodūsį.

Po gerų trijų savaičių iš tos pačios kompanijos vyrukų vėl išgirdau gąsdinimus, bet buvo akcentuojama JE (???) Pakso pavardė. Mat, tuomsyk jis sėdėjo LR Prezidentūroj. Taigi, buvo svarbesnis už Zuoką. O aš buvau panašiu viešuoju būdu pasakęs, ką apie jį galvoju. Matyt, savo šnekom apie medžių viršūnes išvedžiau juos iš kantrybės. Gal ir pasirodys keista, bet ir tada tų vyrukų neišsigandau.

Nebijau ir dabar. Kad dabar veikėjai tie patys, nesakau.

O Paksas po to nebeilgai bebuvo JE.

Beje, visai nediskutuojama ši iškalbinga Pakso pajamų deklaracija, jo paties pateikta politinės karjeros pradžioje:

http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/19970323/kpdl.htm-19598.htm

(slapukauja VRK:))

P.S. Šiemet, 2008 metų sausį, užklydau čia ir, savo paties patarimu Google parašęs "Zuokas armijoje", nustebau, kad Google pirmuoju nurodė mano tinklapį, o to, kurį pirmuoju rodė pernai, išvis neradau tose šiemetėse nuorodose. Kad negalvotumėt, kad užsiimu savireklama, paieškojęs radau tai, ką turėjau omeny duodamas pernykštį patarimą.
Beje, teko pasinaudoti kita paieškos sistema, ne Google.

Vadinasi, konkurencija - ir reikalinga, ir naudinga.

O archyve radau tą straipsnį, kurį pernai Google rodė pirmuoju.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą