Bretwalda

Įsivaizduokit, kad mes aiškiname Vilniaus atsiradimo istoriją šitaip: seniai seniai, Kristaus laikais, gyvenęs čia žmogus pavarde Vilnietis (arba Vilniovas). Dėl to ir miestas, atsiradęs toj vietoj, buvo pavadintas Vilnium. Juokinga? Bet britai Londono vardo kilmę aiškina būtent taip: gyvenęs Kristaus laikais toj vietoj žmogus pavarde Londinios:

"London Londinium c.AD115. An ancient name often explained as 'place belonging to a man called Londinios'. From a Celtic personal name with adjectival suffix, but now considered obscure in origin and meaning."

Tiek apie tą Londinios ir težinoma. Na ir nesvarbu, kad nieko daugiau apie jį nežinom, bet jo vardu miestas vadinasi! Londonas. Lotyniškai – Londinium. Apie Kristų gerokai daugiau žinom, bet miesto jo garbei kažkodėl nepavadinom. Na, nebent Kristianiją Kopenhagoj. Bet tai - irgi nesvarbu.

Kiek pašnekovų beklausiau, ką lietuviškai ausiai primena šie žodžiai – londinios, londinium, visi atsakė – landynę. Kodėl taip imu domėn lietuvišką skambesį? Todėl:

Lithuanian is considered one of the more conservative modern Indo-European languages, and certain Lithuanian words are very similar to their Sanskrit counterparts. The Lithuanian and Sanskrit words sūnus (son) and avis (sheep) are exactly the same, and many other word pairs differ only slightly, such as dūmas for smoke (dhumas in Sanskrit), antras for second (antaras in Sanskrit), and vilkas for wolf (vrkas in Sanskrit).

Lithuanian has some vocabulary items descended from the proto-language which are also found in Latin. Examples include the following words (the first word is Latin, the second is the Lithuanian cognate): rota — ratas (wheel), senex — senis (an old man), vir — vyras (a man), anguis — angis (a snake in Latin, a species of snakes in Lithuanian), linum — linas (flax, compare with English 'linen'), aro — ariu (I plow), iungo — jungiu (I join), duo — du (two), tres — trys (three), septem — septyni (seven), gentes — gentys (tribes), mensis — mėnesis (month), dentes — dantys (teeth), noctes — naktys (nights), sedemus — sėdime (we sit) and so on. This even extends to grammar, where for example Latin noun declensions ending in -um often correspond to Lithuanian -ų. Many of the words from this list share similarities with other Indo-European languages, including English.

...This fact was puzzling to many linguists prior to the middle of the 19th century, but was later influential in the re-creation of the Proto Indo-European language.

Čia tik dalis motyvacijos. Kalbomis domėjausi nuo vaikystės. Panevėžio J.Balčikonio vidurinėje mokykloje, dabar vadinamoje gimnazija, turėjau puikų lietuvių kalbos mokytoją - rašytoją ir vertėją Benediktą Puodžiukaitį. Nuo tada žinau ir tai, kad anglų kalba – bene jauniausia Europoje:

Whatever their origin, these Germanic dialects eventually coalesced to a degree and formed what is today called the Old English language, which resembled some coastal dialects in what are now north-west Germany and the Netherlands (i.e. Frisia). Throughout the history of written Old English, it retained a synthetic structure closer to that of Proto-Indo-European, being based on a single literary standard, while spoken Old English became increasingly analytic in nature, losing the more complex noun case system, relying more heavily on prepositions and fixed word-order to convey meaning.

Then came the Norman Conquest of England in 1066. For about 300 years following, the Norman kings and the high nobility spoke only Anglo-Norman, which was very close to Old French. A large number of Norman words found their way into Old English. Later, a large number of words were borrowed directly from Latin and Greek, leaving a parallel vocabulary that persists into modern times. The Norman influence strongly affected the evolution of the language over the following centuries, resulting in what is now referred to as Middle English.
During the 15th century, Middle English was transformed by the Great Vowel Shift, the spread of a standardised London-based dialect in government and administration, and the standardising effect of printing. Early Modern English can be traced back to around the time of William Shakespeare.

Čia jau galima pajuokauti: kadangi kalba jauniausia - aristokratija, be abejo, turėtų būti seniausia.

Taigi, tiek, kiek mūsų kalba sąlyginai nekito, tiek anglai savąją keitė. Todėl senąsias žodžių prasmes galime rasti senosiose kalbose, kaip mūsiškoji. Nes naujosios kalbos tas prasmes tiesiog pametė - pakeitė.

Sugrįžkim pas Londinius ir Londinium. Prisiminkim britų istoriją: admirolas Dreikas, jūrų plėšikai. Netgi žodis chuliganas – britų kilmės:

hooligan

1890s, of unknown origin, first found in British newspaper police-court reports in the summer of 1898, almost certainly from the surname Houlihan, supposedly from a lively family of that name in London (who figured in music hall songs of the decade).

Kokios šalies futbolo sirgaliai didžiausi mušeikos – visi žinom.

Pažiūrėkim, kaip Klaudijus Ptolemėjus ankstesniuose raštuose vadinama Temzę: pasirodo, tai Tamesa.

Štai jums ir plėšikų landynė prie upės tamsios!

Per silpna motyvacija? Tuoj pastiprinsiu.

Anglai patys save kildina iš vikingų, apie kuriuos pasakoja taip:

Viking

Scandinavian pirate, 1807, vikingr; modern spelling attested from 1840. The word is a historical revival; it was not used in M.E., but it was revived from O.N. vikingr, which usually is explained as prop. "one who came from the fjords," from vik "creek, inlet" (cf. O.E. wic, M.H.G. wich "bay," and second element in Reykjavik).

O pabandykit prisiminti Anglijos istoriją. Kiek joje jūrų plėšikų? Frensis Dreikas (Francis Drake) riterio titulą iš Elžbietos I gavo už tai, kad Pietų Amerikoj apiplėšė Ispanijos galionus su ispanų pagrobtomis inkų brangenybėmis. Tada, beje, tomis brangenybėmis Elžbieta I sumokėjo valstybės skolas. Už tai ir pakėlė Francis Drake į riterius. Juokingiausia, kad "drake" - "antinas, gaigalas". Irgi plaukioja.

Legendinio senosios Anglijos herojaus Robin Hood vardas ir pavardė stebėtinai lengvai verčiama į Plėšiko Gaubtuvą. Gal ta pavardė netikra, tik pravardė? Tokia, kokios skelbiamos mūsų dienų policijos kriminalinių įvykių suvestinėse. Mūsų Robino Hoodo analogo Tado Blindos vardo ir pavardės juk neišversi. O gal po Robino Hoodo vietoj žodžio "plėšti" ir imta sakyti "to rob" - "robinti".

Kaip žinia, užpuldinėdamas gali gauti grąžos. Ir į dantis gali gauti. Kartais gali tuos dantis ir paberti. Nesunkiai sutiksit, kad dantų trūkumas - profesionalaus plėšiko bruožas. O anais laikais stomatologija, žinia, buvo silpna. Pernai įkalbėjau vieną garbingą senolį išsiimti įdedamus dirbtinius dantis ir ištarti „r“, „z“, „v“. Turiu eksperimento liudininkus, kurie krito juokais, kai garbusis senelis prabilo "švaria angliškąja" tartimi. Pabandykit patys, ir pamatysit, kad lietuviškų garsų „r“, „z“ ir „v“ be priekinių dantų jums ištarti nepavyks. Jiems tarti reikalingi priekiniai viršutiniai dantys. Jei jų neturėtumėt, gautumėt angliškus „r“, „th“ ir „w“.

Štai jums ir angliškosios tarties kilmės versija.

Paklauskit anglų, kokia jų šalies vardo England kilmė:

England

O.E. Engla land, lit. "the land of the Angles" (see English)

Kas tie Angles?

"the Angles," one of the Gmc. groups that overran the island 5c., supposedly so-called because Angul, the land they inhabited on the Jutland coast, was shaped like a fish hook (but how could they know this from the ground?). The term was used from earliest times without distinction for all the Gmc. invaders -- Angles, Saxon, Jutes (Bede's gens Anglorum) -- and applied to their group of related languages by Alfred the Great.

Tuo tarpu bet koks lietuvis pasakys, kad Anglija jam siejasi su anglimi. Ir ką jūs manot? Dar romėnai šitaip rašė apie Angliją ir anglis:

Roman historians describe coal as a heating source in Britannia.

Beje, rusai irgi sako Anglija, bet šitaip, kaip mes, nepepaaiškins. Nes jų anglis tapo уголь. O lenkų - węgiel. Jie kiek pakeitė senuosius žodžius. Bet ne taip smarkiai, kaip anglai. Mes anglį tebekasam, o anglai tai dabar vadina „coal mining“. Mes anglį kasam kasyklose, ir ne kitaip, o anglai savo "coal" gali maininti "in coal-pits". Mat, jie labai mėgo keisti žodžių prasmes. Todėl ir jų kalba taip sparčiai kito. Ir tebekinta. Naujus terminus jie kuria kasdien.

Ypač ekonomikoje. Bet koks City slengas tuoj pat įteisinamas pasaulio finansinėje bendruomenėje. Galvojate, kad žodis "discount" reiškia nuolaidą? Gal kartais ir taip. Bet "discount rate" - bazinė palūkanų norma, už kurią naujai išleistus pinigus centrinis bankas skolina kitiems bankams. Prasmė juk priešinga! Sakykit, tokia dviprasmybė įneša aiškumą į finansinius reikalus, ar atvirkščiai?

Einam toliau:

bretwalda

also spelled Brytenwalda, Bretenanwealda, or Brytenweald, any of several Anglo-Saxon kings said to have had overlordship of kingdoms beyond their own. The word is used in the Anglo-Saxon Chronicle under the date 827 and also in a charter of Aethelstan, king of the English, and probably means “ruler of the Britons” or “ruler of Britain.” In the Chronicle the title is given to Egbert (died 839) of Wessex, “the eighth king that was Bretwalda,” and…

Taigi, turim senosios Britanijos valdovą, tituluojamą Bretwalda. Ieškojau, kaip britai patys aiškina šito žodžio kilmę. Na, sako jie, „bret“ – nes Britanija, o „wald“ – nes jie iš germanų kilę, o senovėj, būk tai saloj buvę daug miškų, kurie vokiškai - „wald“. Bet kodėl valdovo titulan įspraustas miškas – neaišku. Kam gale priklijuota raidė „a“ – taipogi nežinia.

O kaip jums, tebemokantiems lietuviškai, skamba šis senovinis angliškas žodis – Bretvalda? Ar pakankamai prasmingai ir suprantamai?

Other known personal names formed on other words for 'ranks' are also familiar, such as Vortimer (*Wortamorix 'Highest King') and the Anglized Tudor (the family of Henry the VIII), which stemmed from Tudyr (Teutorix 'King of the Tribe')! None of these or other name compounds in *tigernos or *rix or the like expressed social ranks as common-nouns. Aristocratic names in -rix are common in early Celtic without any implication that any of the holders of them were kings.

Palyginkit:

Minėto karaliaus vardas buvo Netimeras.

Čia apie Prūsijos karalių Netimerą, su kurio vardu siejamas šventuoju paskelbto misionieriaus Brunono Bonifacijaus žūtis ir, tokiu būdu, ir pirmasis rašytinis Lietuvos vardo pagarsinimas. Štai kiti prūsų vardai:

Nammer / Nammir, Manemer / Manemir, Nawtemer.

Panašu į Vortimer?

Palyginkit sakinį

„Aristocratic names in -rix are common in early Celtic without any implication that any of the holders of them were kings“

su tokiu:

Rikis (baltų) – prūsų ar lietuvių vadas ar kilmingas asmuo.

Prisiminkit mūsų rikius žiūrėdami Asterix-ą su Obelix-u. Arba žaisdami šachmatais. Šis žodis liko pas švedus kaip "rik" - "turtingas", o anglai jį pakeitė iki "rich".

O paklausykit kaip britai aiškina savo žodžio "king" kilmę:

king

O.E. cyning, from P.Gmc. *kuninggaz (cf. Du. koning, O.H.G. kuning, O.N. konungr, Dan. konge, Ger. könig). Possibly related to O.E. cynn "family, race" (see kin), making a king originally a "leader of the people;" or from a related root suggesting "noble birth," making a king originally "one who descended from noble birth." The sociological and ideological implications make this a topic of much debate. Finnish kuningas "king," O.C.S. kunegu "prince" (Rus. knyaz, Boh. knez), Lith. kunigas "clergyman" are loans from Gmc.

Pasirodo, mes žodį "kunigas", o suomiai akivaizdžiai baltiškos kilmės žodį "kuningas" (senesnį už žodį "kunigas", nes jame dar nepamesta "n" raidė) pasiskolinom iš senovės germanų (Gmc.)! Paskaitykit mano šio valdovui vadinti skirto žodžio raidos aiškinimą:

Kuningas 2007-03-09 08:09:05

Kuningas -> Konung (šved.), Koenig (vok.)-> Konge (norveg.), King (angl.). Štai seka, rikiuojanti senuosius ir naujuosius bei rodanti, kas po ko. Kai kryžiokai nukirto mūsų Kuningą, atvedė giesmes giedantį vyrą su suknia ir pasakė - jis nuo šiol bus jums už vadovą. Tam tikra prasme taip ir nutiko. O mums, Kuningo netekusiems, beliko kuningaikščiai. Kai kuriuos buvom Didžiaisiais Kuningaikščiais paskelbę. O kryžiokai Kuningo miesto nepervardino - gal nepajėgė, o gal ir nenorėjo. Mat, jiems labai norėjosi Kuningo galios, šlovės ir valdžios. Štai kaip iki mūsų atėjo mietas Koenigsberg. Paskui tie Kuningo galios "perėmėjai" patį senąjį Kuningą daugelį amžių slėpė, trynė iš raštų ir knygų. Bet kur paslėpsi - atvažiuoja suomis ir sako - Kuningas. Jie, suomiai (kaip ir dabartiniai estai), buvo to senojo, tikrojo Kuningo pavaldiniai. Taip ir liko tasai vardas jų kalbose. O mes Koenigsbergą vadiname Karaliaučiumi. Nepatinka man tas vardas, nes Karalius - karan šaukia. O Kuningas - mūsų lūkesčius įkūnija.

O britams kuninggaz yra senoviškas germaniškas žodis. Nors jokių prasminių paaiškinimų pateikti nesugeba. O žodis kūningas jums prasmingas?

Kaip sakė vienas kolega, anglai davė ne Hipokrato, bet Hipokrito priesaiką. Hypocrite - veidmainis. Galit ir gilesnių, graikiškųjų, šio žodžio šaknų paieškoti.

Tokia šiandienė "the land of the Angles".

Dabar priderinkit „chuliganiškąją“ britų kilmės versiją ir lietuviško žodžio „britkus“ prasmę. To žodžio nėra lietuvių kalbos oficialiame žodyne, bet jis tebegyvas. Jei jo prasmės nežinot, pagooglinkit, ir suprasit ją.

Tokia toji Brytenwalda, kadaise ir dabar.

Parašiau 6itai norėdamas parodyti, kad mus su Britanija senovėje daug kas siejo. Bet paskui keliai išsiskyrė. Mes su lenkais 1791 metų gegužės 3 dieną paskelbėme pirmąją Europoje konstituciją.

Neužilgo žlugome kaip valstybė. Iki šiol trūksta valios ir stiprybės atsitiesti. O štai Britanijoje dar net po 40 metų netgi Anglikonų bažnyčia turėjo vergų:

Bažnyčiai priklausę vergai galutinai išlaisvinti buvo 1833 metais – praėjus 26 metams po vergovės atšaukimo Britų imperijoje. Paleidusi vergus, bažnyčia gavo vyriausybės kompensaciją dėl „darbo jėgos netekimo“, siekusią 9 tūkst. svarų.

Vergų turėjo bažnyčia, besiskelbianti esanti krikščioniška!

Imperijos bažnyčia.

Tokia toji Britanija. Ar tebesižavit ja? Ar ir dabar ji jums tebeatrodo aristokratiška šalis?

Buvau Londone dusyk, abu kartus atvažiavau dviračiu. Važiuodamas ten tikrai neturėjau priešiško nusiteikimo, greičiau atvirkščiai. Bet abusyk liko slogus įspūdis. Sutinku, kad dalis įspūdžių - dviratininko. Sutinku, kad įspūdį gadino kamantinėjimas pasieny tuo metu, kai kiti europiečiai to su mumis, lietuviais, nebedarė. Bet tokių prišiukšlintų šalikelių, kaip Anglijos keliuose, pas mus nėra. Nacionalinis britų dviračių kelias Nr.1 tarpais buvo nepravažiuojamas, o paskui ir visai dingo, ir į Londoną teko brautis mašinų prikimštais plentais, pečiu beveik braukant pravažiuojančių sunkvežimių bortus.

Sfinksas Temzės krantinėje atrodė pavogtas. Londonas atrodė toks, koks ir yra – imperijos sostinė. Buvusios imperijos. Griūvančios imperijos.

Važiuojant provincija slėgė absoliučiai visur tvoromis aptvertos žemės vaizdas. Nė vienos laisvos pėdos! Private property. Prancūzijoje, iš kurios atvažiavau, šitaip nebuvo.

Slėgė pojūtis - griūvanti šalis. Londone gyvenau pas juodadarbius tautiečius. Jie nemažai papasakojo. Visą laiką atrodė, kad jų šnekose, aplinkoje, visoje visumoje - kažkas ne taip.

Kas ne taip, supratau vėliau:

Kaip patinka skulptūros? O šeši Towerio varnai, nuo kurių, pasak legendos, priklauso Didžiosios Britanijos gerovė? Sutikit, simboliai iškalbingi.

Dabar žinau, kad britai - patys vergai. Neo - vergai. Savo pačių ant savo galvų užsileistos finansinės sistemos vergai. Ir gali būti, kad patys nebeišsivaduos. Todėl, kad net jų pasąmonėje finance - fine! O realty - reality.

Nesuklyskit manydami, kad britai, priešingai negu sakau, ką nors turi. Jie jau daugiau kaip 300 metų vergauja. Ne, ne karalienei, o tiems, kas valdo privatų Bank of England. Tiems, kas valdo The City. Vergauja tiems, kas yra tikrasis Britanijos valdovas - The Crown. Šis keistas ritualas, kuriuo anksčiau nekart stebėjausi, akivaizdžiai demonstruoja kad Anglijos Karalienė tėra fiktyvi figūra tiek Britanijoje, tiek Londone:

The relation of this monarch of the City to the monarch of the realm [Queen] is curious and tells much. It certainly is and certainly does! When the Queen of England goes to visit the City she is met by the Lord Mayor at Temple Bar, the symbolic gate of the City. She bows and asks for permission to enter his private, sovereign State. During such State visits the Lord Mayor in his robes and chain, and his entourage in medieval costume, outshines the royal party, which can dress up no furhter than service uniforms. The Lord Mayor leads the queen into his city. The reason should be clear. The Lord Mayor is the monarch. The Queen is his subject! The monarch always leads the way. The subject always stays a pace or two behind!

Ne Anglijos Karalienės ir ne Anglijos Karaliai valdė tai, kas vadinosi Didžioji Britanija. Valdė žmonės, save vadinantys Karūna - The Crown:

All the colonial possessions that were white were under the Sovereign - i.e. under the authority of the British government. Such nations as the Union of South Africa, Australia, New Zealand and Canada were governed under British law. These only represented thirteen percent of the people who made up the inhabitants of the British Empire.

All the other parts of the British Empire - nations like India, Eqypt, Bermuda, Malta, Cyprus and colonies in Central Africa, Sinapore, Hong Kong and Gilbraltar (those areas inhabited by the browns, yellows and blacks) were all Crown Colonies. These were not under British rule. The British parliament had no authority over them. They were privately owned and ruled by a private club in London, England known as the Crown. The Crown's representative in such areas held the absolute power of life and death over all the people under his juristiction. There were no courts and no method of appeal or retribution against a decision rendered by the representatives of the Crown. Even a British citizen who committed a crime in a Crown colony was subject to the Crown law. He couldn't appeal to British law as it didn't apply.

Kam tarnavo Anglikonų bažnyčia, dabar aišku.

Kuo buvo ir tebėra eiliniai britai, matyt, supratot. Jie šiandien "pranašesni" už mūsų tautiečius, dirbančius Albione, tuo, kad yra "arčiau pinigų šaltinio" - tos vietos, kur "gaminami" pinigai. Panašiai kaip baudžiavos laikais patarnaujantieji dvare buvo "pranašesni" už dirbančius laukuose.

Belieka tikėtis, kad tai, kad Britanija neprisijungė prie euro zonos - geras ženklas mums. Ar tai - tik nauja klasta? Kaip manot? Kaip galvojat, ar Europos centrinis bankas - kitoks negu Bank of England?

Lažinamės, kad po Bretwaldų kiti besiskelbiantieji Britanijos valdovais tokiais iš tikrųjų nebebuvo, nes "iš šešėlio" juos valdė kiti?