2009-05-03

Urbi et Urbo

urban
"characteristic of city life," 1619 (but rare before 1830s), from L. urbanus "of or pertaining to a city or city life," as a noun, "city dweller," from urbs (gen. urbis) "city," of unknown origin. The word gradually emerged in this sense as urbane became restricted to manners and styles of expression. Urban renewal, euphemistic for "slum clearance," is recorded from 1955.

Matot, žodžių „urbs“, „urbis“ kilmė, būk tai, nežinoma...

Rašyti rašo, o Lietuvių kalbos žodynan pasižiūrėti tingi...

Rrrr....

Urrr...

ur̃ interj. ppr. kartojant
1. Šmn dundėjimui, barškėjimui, ūžimui, trypimui nusakyti: Užgruvo šulnis, ur̃ ur̃, šalėp kitą kasė, tą užkišę DūnŽ. Ur̃ ur̃ ur̃ tep burzgia raplanas (lėktuvas) Gs. Ur̃ ur̃ in tę, ur̃ ur̃ atgal, ir apsivertė su traktorium Drsk. Mum bešnekant tik ur̃ ur̃ ur̃ perkūnija! Mžš. Ur ur girnos, Mataušo girnos LTR(Kp). | Tos avelės kaip vanduo: pabaidyk iš vienos pusės – ur̃ ant kitą Mžš.
2. Dv, Lp urzgimui nusakyti: Šuva ur̃ ur̃ urkščia tiktai, neloja Svn. Tiktai ur̃ – du didžiausi šunys kad šoks ant manę! Vdšk. Šuva tik ur̃ pradeda urgzt – ir par medžius nulekia koksai te verpetas Vdn. Slenku aš į virtuvę, tik staiga ur ur ur! Ant manęs šunys kaip drigantai iš visų šalių apstojo! LzP.
3. vidurių gurgėjimui ar atsirūgimui nusakyti: Kaip pradeda spinduliuoti [onkologiniame dispanseryje], pilvas tik ur̃ ur̃ Rdn. Ur̃ ur̃ atsirūgau iš gilumos Žln.
4. puolimui, barimui nusakyti: Ur̃ ur̃ visi an to vaiko DūnŽ. I da miesčionkos ur̃ ur̃ ur̃ kaip pasiutę kalės! Mžš

ùru interj. kartojant
1. triukšmingam ėjimui, bėgimui būriu nusakyti: Mašina sustoja – tik ùru ùru ùru didžiausia kumpanija miškan uogaut! Slk. Tik vienu metu visi velniai ùru ùru ant jo (ps.) Rš.
2. puolimui, barimui nusakyti: Ùru ùru puolė an žmogaus DūnŽ.
◊ ùru ùrais eĩti Sk dūkti, siausti, daug šokti.

ururù interj.
1. triukšmingam bėgimui nusakyti: Tik ururu – skuta visi velniai į pragarą A.Vaičiul.
2. Nm šunų lojimui nusakyti.

Vis ur ur ur ir ur ur ur!

Kiek gi galima!

Reikia pailsėti.

Kur?

Čia:


ùrva sf. (1) KBII83, SlavXI211, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, urvà (3) J.Jabl, Rtr, KŽ žr. 1 urvas:
1. PrLXVII33, Lex50, Q276, CI966, R, R246, MŽ, MŽ328, N, K, LsB347 Taip ji (lapė) pasakiusi, iš ùrvos greitai išlindo K.Donel. Aplink nėra nė krūmo, kurs užslėptų, anė urvos! V.Kudir. Pelė lindo ùrvoje KII204. Nepavijau kiškio – įlindo urvon Stlm. Paukščiai po dangum turi savo lizdas ir lapės savo urvas, ale žmogaus sūnus taip daug neturi brš. Ar tai aš būdu taksų urvon lapių lįsiu? D.Pošk.
2. O ką, mama, turi prie tos ùrvos (kodėl rūpi ta sugriuvusi troba)? Skr. Ir paliko mane, vargšą, besėdintį savo urvoj prie žolės, šaknių ir vandens Vd. ║ Vagių ùrva KI297.
3. Visos kūno urvos urvelės, prasidedant nuo burnos, yra oda apvilktos, išklotos Vd.

1 ùrvas sm. (3) K.Būg, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII396, KŽ, Pv, Snt, Sb, Sv, Svn, (1) DūnŽ, Šts, Jrb, Srd, ur̃vas (4) K.Būg, J.Jabl, Rtr, FrnW, OGLII396, KŽ, LKKXI117(Šr), LKT269(Pbr), Vdk, Jdr, Ktk, Dsn, Prn, Vlkv, Krsn
1. SD68,74, BBJer4,7, Sut, N, M, LsB343, A1885,135, LL77,111, L, Kp, Rm, Gdž, LTR(Zp), Bt, Švn, Pbr landa, ola žemėje, kalno šlaite: Urvas gyvačių SD198. Kralikų urvas I. Kurminis urvelis ŽŪŽ114. Kokie čia urvaĩ lapių J. Urvų urvai yra žiurkių, t. y. daug J. Pelių padarytas kai koks ùrvas [laite], tai tik užtaiso rudenį prieš vežimą rugių Plvn. In ùrvą visos [pelės] susprūdo Bsg. O peliokas, a ka taũ, ir inburbėjo urvañ! Km. Lapės žemėn kasa urvùs LKT385(Drsk). Ažkamšyk ùrvus, kad pelės nelandžiotų Ds. Ažbadė lapę urvè JT424. Kurklelis laibučiukas, eina palei žemę urvaĩs tokiais PnmR. Bebrai par [v]andenį eina urvuõs Antš. Rodės jam (per sapną), kaipo būt regėjęs, jog iš vieno urvo išlindo smakas neišmieruojamo didumo P. Mes noriam erelio, didelis karalius tura būti, tą mažiluką varysam į ùrvą (ps.) Vž. Ką tie vagys kad ejo pro tą urvą, lindo ir išlindo Akm. Toks vengras, pasivertęs į velnią, pasidirbo kapiniūse ùrvą Šv. Rupūžė ne terp balos vaikus veda – ùrve Lnkv. Iš pradžios jie ėjo ilgu tamsiu urvu, paskui rado didelę griovą J.Balč. [Kregždės] giliai pasidirba lizus ùrvūs Skdv. Pečialindos žemėj urvùs išsidarę ir būna Brb. Liūtai, … kaip saulė užteka, … atsigula savo urvuosa BBPs104,22. O Jėzus tarė jam: lapės tur urvus, o paukščiai po dangumi lizdus BtMt8,20. Pacai raba ùrvūse DūnŽ. Lapė nusnešė jau savo urvan, gaidį paleido ir būna LTR(Vrnv). Anlindo urvañ [gyvatė] – aš pilniavojau Vdn. Pamatęs, katran urvañ gyvatė inlindo, tik uždėk kryžiškai žabelius, gyvatė urvè ir sudžius VoL353(Sv). Išdirbo sau juostą ir in šitos insleidė urvan pragaruos Gmž(Krd). Šimtą jų urvuosna žemėn įlandinęs, duona ir vandeniu penėjo, girdė SE137. Vėžių Nevėžy būdavo sočiai – urvuõs įkiši ranką ir ištrauki Mžš. Suvaryta žemėsan visos bulbos, urvúosan – davėm davėm rinkt Švnč. Blezdingos, kur žvyrduobės y[ra], anos išsidirba urveliùs Pln. Unguriai išsirausia smėlyje urvelius rš. Urvùkas kap du pirštai, o iškastas metras gylio žemės Kpč. ^ Ir pelė savo urve ginas Sch93(Rg), LTR(Lkv). Pelė urve katės nebijo LTR(Al). Apsidairiau, sarmata pasdarė, nor per pelės ùrvą išlįstau Srj. Prie savo urvo lapė nemedžioja Vl. By tik būtų ùrvų – gyvačių yr Žr. Pilnas laukas urvelių (rugiena) Pnd. ║ kiaurymė, tuštuma: Prie kerynų, vengrykštynų ugnis urvuojas, t. y. dega ùrvais JII84. Padaro ùrvus spaliuos, kad gerai degtų Skp. Šienas dega ùrvais, urvuojas Tv.
2. Pt, Grš, Skp, Slm prk. mažas, tamsus, prastas, skurdus būstas: Tokiam ùrve nė dienos negyvenčio Slnt. Lindžia kokiam tę urvẽly ant aukšto Mžš. Aniemus dulkes laižyti, kaip angis ir kaip kirminas ant žemės drebėti savo urvuosu BBMik7,17. Kar̃sakinės bažnyčia mūrinė, ale kaip ùrvas, kaip sklepas koks Mžš. Pasiskubytai, padarytai namą ir gyventai švariai, o čia kap urvè Pv. ║ landynė: Namai mani, namai maldos yra, o jūs padarėte ją urvù latrų DP572. ║ tamsi, siaura patalpa: Aplei tą mūrinę bažnyčią toki buvo pilioriai apdirbti, tokie urvaĩ Krž.
3. kūno ertmė: Pleištikaulio urvai atskirti kauline pertvara rš.
4. Kel 1871,181 tunelis: Trūkis … lenda urvan TS1903,26. Nu ta pasku ten išvažiavom par tokį urvą Vkš. ║ ŠT255 požeminis kasinys, štolnė.
5. krosnies dūmtraukis: A nebūs į ùrvus įlindęs tas katinas – sudegs Trk. Tai po tam pradėjo tas kuknes tokias dirbti – ùrvus tokius Trk. Ùrvai y[ra] pečiuo[je] Brs.
6. drevė, išduba, uoksas: Genys stuobrin ur̃vą kala DrskD251. Knygianešiai kavodavo knygas kur medžiuosa, kur urvaĩ Pv.

urvė sf. N, KŽ žr. urva 1: Urvelė N. Bičių urvelė, klėtkelė R390, MŽ524. Bitelės motynų urveles ištaiso Rdž.

O jei nerandi urvo?

ùrupė sf. (1) senvagė: Čia ùrupė Lėvos, o ten nauupė J.

Nusižiūrėjus galima ir sau būstą išsiurvinti:


ùrvinti, (-yti K), -ina, -ino tr., intr. KBII190, J.Jabl(Gr), Rtr, P.Skar, DŽ, NdŽ, KŽ, ur̃vinti P.Klim; L, Š rausti urvą, urbinti: Pelės ùrvina aruodus, miegas J. Po žeme rausti, ùrvyti KII59. Urvą urvinti pradėjęs buvo TP1881, 42. Šita skylė po tuom kalnu urvinama su kaltais, kerstekliais, kirviais, šiūpelėmis Kel1879,125. | prk.: Bet mažne visose šalyse didžiosios ciesorystės nerimasčiuojantiejie, kaip kokie kurmiai, knaiso bei urvina LC1883,40. | refl. KII210, K, KŽ: Čia vanduo iš šaltenio urvinas Šauk.
įùrvinti tr. K, KŽ įurbinti. | refl. K, Kel1876,165: Kirmėlė į medį įsiùrvinusi KI339.
išùrvinti tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ, išur̃vinti (-yti Sn, Lp) išrausti, išurbinti: Skylė pelių išùrvyta KII50. Stačiose kalkinių kalnų sienose išùrvinti urvai Š. Plieniniu strypu išurvino skylę valties šone sp. Tokia gili žmonių išurvyta urva kalnuose yra kalnovė vadinama prš. | refl. tr. K.
paùrvinti tr.
1. KŽ kiek parausti, išrausti, paurbinti: Vienas darbeninkas … iš vienos duobės kalkių akminus kasęs, ir paurvintoji įšalusioji žemės pluta nulūždama jį užgruvusi Kel1881,59. Truputį paurvino paurvino ir jau jam bulbinė duobė Lp. | refl. KŽ.
2. pasirausti po kuo: Vieną urvą atradę, kurs po … piningų kamaros paurvintas TP1881,35.
pérurvinti tr. KŽ kiaurai prarausti, praurbinti: Kas būtų ben sapnuote sapnavęs, kad žmonės Alpių uoliniuosius vidurius perurvysią, čionai taką pasidarydami? LC1882,22. Jis kakalį sugrovęs … bandė su rėklių lazdomis per sieną skylę perurvinti LC1880,4. | refl. K, KŽ.
praùrvinti tr.
1. KII33, K, DŽ, KŽ, Al prarausti, praurbinti: Čia pelių praurvyta MŽ, N. Pelė skylę praurvino MŽ, MŽ337, N. Su yla praùrvink skylę J. Sienoj praùrvinau su peiliu skylutę ir pažiūrėjau Skr. Jei tik praurvinai, kur tas naras, tai net jendrės verčiasi Db. Žmonės bandė užgruvusiąją duobę vėl praurvyti Kel1862, 19. | refl. tr., intr. K, Šauk: Pelė čion prasiùrvinusi KII33.
2. praardyti, išgriauti: Pradėjo keli želnierių pulkai mūrus praurvyti Jrk. | refl. tr.: Gyvuliai prasiùrvina kokią skylę ir išlenda Skr.

Galima ne tik išsiurvinti, bet ir išsiurbinti tinkamų urvų ar skylių:


išur̃byti žr. išurbinti: Kurmiai išur̃bijo visą daržą Č. | Kaip grybas visas obuolys išurbýtas kirmulio PnmR.

ùrbinti (-yti), -ina, -ino BzF192, K.Būg, Rtr, DŽ, KŽ, Pln, ur̃binti BzBkXXVII150
1. tr. S.Dauk, Jn, K.Būg(Kv), Š, ŠT42, GŠ238, DŽ, NdŽ, FrnW, Lkž, Gršl, Skd, Mžk, Akm, Tv sukinėjant smailų įrankį ar daiktą, duobti, gręžti, daryti skylę: Su adata ùrbina par drabužį, kol dalįs lig mėsai J. Ùrbink, tik ylos nenulaužk Grg. Eik žiūrėk, ką tas vaikas ten ùrbina, drasko NmŽ. Ùrbina vaikas skylę ratalė[je] Kv. Vaikas su pirščiuku ùrbino ùrbino ir praurbino skylę Prk. Ana tokį šakaluką pasidrožė, ùrbino ùrbino dantukus i praurbino End. Ùrbino ùrbino kiaurą dieną, kol vieną kiaurynelę išurbino Vkš. Visuose butuose bruzdėjo, kalė, plovė grindis, elektriniais grąžtais urbino sienas sp. Jeigu neiškloji velėna, karpiai ùrbina molį, užmieša vandinį Lnk. | refl. Š.
2. tr., intr. NdŽ prk. neduoti ramybės, barti, uiti, koneveikti: Senutis esi, taikyk [tėvus su vaikais], neùrbink vaikų Akm. Žmonės lai tik atspėja tavo sopulį, tai ir urbins LzP. Bet žmonių liežuviai tik urbina ir urbina I.Simon.
3. tr. impers. kelti skausmą: Man dantį ùrbina NdŽ.
apsiùrbinti nereaguoti į barimą: Visai apsiur̃bino ir nebklauso Up.
išùrbinti tr. Š, BŽ451, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; G88, LC1886,41, Krtn, Gršl, Vkš sukinėjant smailų įrankį ar daiktą, padaryti skylę, išduobti, išgręžti: Vinia išùrbino skylę medė[je] Kv. Mama išùrbino pečių skalai įkišti KlvrŽ. Ans išùrbino vartūse skylę ir įdėjo klemką Pln. Su yla kad galėtumi išùrbinti tą skylalę Kl. Išùrbintu saulėgrąžo stiebu varvinom šnapšę Šts. Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė, šalėj išurbino skylelę M.Valanč. Toks [berniukas] a palaikys [žaislą] – išdrasko, išùrbina Akm. Mažne visi žiedai viduoje ant dugnu tur saldį brazdą, kurį bitys skubiai išurbina S.Dauk. Tada juodu dvi skyli kalno sienoje išurbino prš.
paùrbinti tr.
1. NdŽ kiek urbinti (pirštu, įrankiu).
2. impers. kiek paskaudėti: Man dantį paùrbino NdŽ.
pérurbinti tr. Š smailiu įrankiu kiaurai perdurti: Avies stibukaulį párurbina ir padaro ūžynę arba brūzgynę Šts.
praùrbinti tr. BŽ447, DŽ, NdŽ, Sg, Brs, Kl, Als, End, Ar; S.Dauk sukinėjant smailų įrankį ar daiktą, pragręžti, padaryti skylę, praduobti: Pirmu praùrbink skylę, paskuo tik kalk Vkš. Skyles praùrbino, o daba dės skersinukus melnyčikei Kv. Vištos su snapais praùrbino maišūs skyles ir lesa grūdus Ms. Kol be grąžto skylę praùrbini, reik i galą gauti Vvr. Jam praùrbino čia (kakle) Tlž, Rg. Kaip tą žemę praùrbinti i žiubalo (naftos) ištraukti? Akm. Pirštu Lėnė praurbina skylę sniege I.Simon. Krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Ugnis dvi skyli akruoto viršūnėj praurbinus prš.
suùrbinti tr. Brs pridarius skylių sutvirtinti: Suùrbinom bliūdalį, dar sutošėjom ir tvėrė ilgiausiai Šts.
užùrbinti tr. coire: Esi minkštų kenklių, gal užurbinti Ggr.

ur̃bti, -ia (-a Š), -ė Jn, Š, K.Būg, Rtr, P.Skar, BŽ37,503, NdŽ, DŽ, Kv, Všv
1. tr. M, FrnW, OGLI164, KŽ, Lk smailu įrankiu ar daiktu daryti skylę, duobti, gręžti: Ans su peilio galu ur̃ba skylę J. Kietumas to molio, urbte ur̃biam, kai reikia, duobelę Skp. Minkštos uolos visuomet buvo patogios urbti gyvenamiesiems urvams Šlč. Sliekai ur̃bia žemę, tai reikia žirniai sėt Svn. | refl.: Ir vėl gręžiama, ir taip sminga, urbdamasis į uolieną, grąžtas, sluoksnis po sluoksnio atskleisdamas žemės gelmių istorijos puslapius sp. ║ čiulpti, laižyti, graužti: Musės urbia, nutūpusios duoną ir priskretusius bliūdelius V.Bub.
2. intr., tr. ppr. impers. skaudėti, diegti, smelkti: Man štai šičia urbia ir urbia, sopa visą laiką rš. Galva jo ūžė, paširdžiais urbė, kojas maudė rš. | prk.: Stengiuosi nesiklausyti kalbų, urbiančių ausis sp. Akys kankinamai ryškiai žėri ir urbia mano sielą rš. | refl.: Jis ėjo gatve, matė namus, žmones, o galvoj urbėsi kažkokia nemaloni kirvarpa rš.
3. D.Pošk, I, DūnŽ, Jrb, Jnšk, Sml, Sb žr. urpti 1: Ana ur̃ba žodžiais J. Urbamì vaikai į plėšikus išeina Krš. Ur̃bdavo, pykdavo, ka mažai padirbdavo Pj. Neur̃bk munęs už šnapšę, aš nebgersu Varn. Ur̃bė, keikė tą nabagelį, i pasikorė Rdn. Siratą vaiką svetimi ur̃bdavo Grdž. Ur̃bė ur̃bė pati žmogelį – tas ir išėjo iš namų (ps.) Brž. Ur̃ba pačią Krtv. ^ Šunį pradėk vis ur̃bti, ir tas nėkais išeina Krš.
įur̃bti, -ia, į̃urbė tr. BŽ44 įduobti, įrausti.
išur̃bti, -ia, ìšurbė tr.
1. Š, Rtr, LVI822, DŽ, Dgp, Kr padaryti skylę, išduobti, išrausti: Plačiau išskaptuoti, išur̃bti BŽ469. Kurmiai išur̃bia žemę, t. y. išrausia J. Įsitaisė an takelio [žaisti] vaikai, ìšurbė visa, iškėlė Svn. Išur̃bia kinvarpos skylutes mažutes kaip adatos dūrimas Svn. Žiūrėk, koks urvas ìšurbtas PnmR. Jeigu tiktai aptinka medyje laiko išurbtą tikrą šovą – užgyvena [paukštis] rš.
pérurbti tr. Š pergręžti.
praur̃bti, -ia, pràurbė tr. Rtr, BŽ441, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, Vkš padaryti skylę, išduobti, prarausti: Kurmis pràurbė žemę Rk. Praurbti kalno krūtinę ir kliokti iš jos tiktai vanduo tegali rš.
priur̃bti, -ia, prìurbė tr. pridaryti skylių, landų, prirausti: Arčiau kalnų Sinajaus dykumoje yra priurbta gilių rūsių, į kuriuos renkamas vanduo lietų metu Šlč.
suur̃bti, -ia, sùurbė tr. NdŽ rausiant išversti (apie kurmį

ùrbalėti, -ėja, -ėjo žr. urbulioti.
išùrbalėti žr. išurbulioti: Pelė išùrbalėjo urvą Antš. Pelė išùrbalėjo duonos bakaną Brž.

Jei nusibodo nagais urbinti, galima aplinkui pasiieškoti kokio nors tinkamo įnagio:


ùrbinimas sm. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, ur̃binimas (1); Rtr → urbinti:
1. Nekoks čia ur̃binimas be ylos Grg.

urbẽklis sm. (2) yla: Su tuo pačiu urbekliù gali ir nagines paraukti Kl.

urbỹklė sf. (2) DŽ, NdŽ, FrnW įrankis skylėms urbinti, gręžti, urbtuvas: Imk urbỹklę ir praurbink puodą Dov.

urbtùvas sm. (2) BŽ37, Š, DŽ, NdŽ, FrnW įrankis urbti, urbyklė, grąžtas.

Kas čia dabar?

Būsimos urbanizuotos visuomenės ydų pranašas?

urbìklis sm. (2) durtuvas: Atradę … lavoną, … kuriame 7 skylės su urbikliu subadytos buvusios TP1880,42.

Kiek galima lindėti tame urve?


urvìnis, -ė adj. (2) Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ
1. Q340, SD68,77, L gyvenantis urvuose: Urvìnis žmogus NdŽ. Urvìnis lokys NdŽ. Urvìnė kregždė (Riparia riparia) K, NdŽ; E. Blezdinga urvìnė I. Urvinės bitės (bitys S.Dauk) R, MŽ, N. Urvìnės antys (Tadorna) LTEXI576. Bitis, kregždė, vėgėlė, pečlinda, vėžys urvìnis, t. y. urvuose gyvena J. Žvynė urvìnė, ruda, trumpa uodega, baisiai daržuos įvinsta Svn. Karas, kerštas, neapykanta – tai žemi pajautimai, paveldėti nuo urvinių protėvių Pt.
2. urvuose įrengtas: Pro šiuos urvinius ir pintus kaimus reikėjo pagreitinti mašiną Šlč. Senovėje žmonės turėjo urvines landynes rš.
3. medžiojantis urvuose (apie šunis): Lapės medžiojamos ir urvuosa su urvìniais šunimi Kpč. Urviniai šunys lenda į urvas ir puola ten pasislėpusį žvėrį rš.

Jau erzina, dievaž:

urvininkas, -ė smob. KŽ kas urve gyvena.

urvỹnė sf. (2) BŽ97 žr. 1 urvas 2: Oi, čia amžina urvỹnė buvo Vb.



Idėja!

Jei galima išurbinti, kodėl negalima suurbinti?

Kodėl gi ne?

Kai kas suurbina mūsų nė nepasiklausęs:


2 ùrbinas sm. (3a) žr. urbas 1: Šią žiemą prinešė lygų su kluonu sniego ùrbiną Auk.

ur̃bas sm. (4)
1. sniego kalnas, pusnis: Sakom urbaĩ, sakom vėpūtinė, visaipo Dv. Kožnam patvory ur̃bas suvytas Trak.

Matai, kad priurbino:


Nidos švyturys (arba Urbo kalno švyturys) – navigacinis ženklas, esantis Kuršių nerijoje, Nidoje, 900 metrų nuo Baltijos jūros ant Urbo kalno.

Ant Urbo kalno

ant Urbo
kalno žolė aštri
kopiant skutasi mano kojų gyvaplaukiai

nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Urbšys
mano gyvaplaukius grėbia
į kupetas

nuo mažens mėgstu daug vaikščioti
ir po kalnus ir po lygumas
žinau kad tai yra sveika

o ant Urbo kalno nauda dviguba
vienas žingsnis -sveikata
kitas žingsnis –kupeta

taip naudingai vaikštinėjant po kalną
girdžiu ponas Urbšys man šaukia
„užteks sūneli užteks-
pasilik gyvaplaukių kitam kartui“

pasižiūriu į kojas-
tai vienur tai kitur nenugyvaplaukiauta

„man nesunku“- sakau-
„galiu dar vienai kupetai privaikščioti“
„užteks sūneli užteks- aš jau senas pavargau grėbti“

nepriklausomos Lietuvos ministras Urbšys
grėblį sunkiai ant peties užsikelia
atsisveikindamas linkteli

žvilgsniu lydžiu tolstančią
nepriklausomos Lietuvos ministro galvą
paskui į krūmus besileidžiančius grėblio dantis

jiems pranykus pasižiūriu dar kartą į kojas-negražu-
nenuskusti gyvaplaukiai salomis išsibarstę

negaliu taip nuo kalno nulipti ir prieš visą miestą apsijuokti
todėl vaikštau ant kalno toliau
kol nuo kojų nusigremžia paskutiniai gyvo plauko akordai

Tas Urbo kalnas, matot, labai tinka urbanizuotos visuomenės žmonėms pasigražinti.

Ar "pasigražinti".

Na, betgi kas jį suurbino?

Ne mes?

Tarkim.

Bet šį bei tą nuveikėm ir mes:


ur̃bas sm. (4)

2. K.Būg(Mrk) tvartas; plg. gurbas.

gur̃bas sm. (4)
1. Kos181, J, K, Al, Vlkv, Mrj pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis: Atnešk gur̃bą bulbių Rs. Pilną gur̃bą baravykų pririnko Jrb. Visas daržoves viena su gurbaĩs sunešiojau Nm. Parsinešk iš pakrančio virbų gur̃bui dirbti Gr. Atėjo su gurbučiù slyvų pasirinkti Erž. Padavei su visu gurbù vyšnias valgyti J. Pririnko pilną gur̃bą obuolių Vrb. Gurbų̃ gurbùs (labai daug) pririnko tų júoduogių Žal. ^ Ta merga tikras gur̃bas (stora, maža) Kt.
2. Grl, Krtn vežimo viršus, pintas iš vyčių; drangelės su galeliais drauge (pavažiuojamų, išeiginių ratelių): Nuimk nuo vežimo krėslą ir uždėk gur̃bą Lkč.
3. Šll ėdžia: Ar į veršių gur̃bą įdėjai šieno? Up.
4. D.Pošk, M, Skd, Ms, Klvr, Ldvn naminių paukščių (karvelių, žąsų, vištų ir kt.) ląsta, nupinta iš vyčių ar sukalta iš lentų; kiaušinių dedama vieta, gūžta: Kur žąsys, višta peria, vadinas gur̃bas, arba ląstas J. Vištukė gurbè ant kiaušinių tupi KzR. Eisiu pinti gur̃bą: balandžiai neturi kur perėti Šn. Jau reik sutaisyti gur̃bą vištai perėti Slnt. Atidaryk kūtalės duris; lai eina žąsys į gurbùs, kad kiaušiai neatvėstų Skd. Žąsis perina gurbūsè Vkš. | [Vištos] pavasarį tankiai po užėdžiu arba kampūse gurbus susuka ir kiaušius sudeda S.Dauk.
5. (šuns) būda: Pririšk šunį prie gur̃bo! Grk. Gink šunį į gur̃bą! Skd. Šunį į gur̃bą įvariau J. Gurbè šuo guli J.
6. Grl, Vlkj, Šlv, Šv, Krkl, Jnšk atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, paršiukams, veršiukams): Kertė̃[je] kūtės užrikiuok gur̃bą dėl avių, ožkų, veršių J. Padariau avims gurbą šiemet vidury tvarto Klm. Užtverk avim gurbą Ar. ║ atitverta rūsio dalis daržovėms supilti, gardas: Užtvertas gur̃bas bulbėms supilti J.
7. SD25,200, Zr, Ut, Ukm, Kš, Auk, Mrj, Srv, Št, Šl, Jnš tvartas, kūtė: Pasistatėme molinį gur̃bą Rk. Vesk karvę gurbañ Dbk. Sudegė gur̃bas ir klojimas Tršk. Reiks naujus gurbùs statyti Ds. Šitam gurbẽly laikom paršelį Žl. Pilni gurbeliai šėmųjų jautelių Kp.
8. Paį diendaržis.
9. Prk, PrL narvas (žvėrims); narvelis (paukščiams): Žvėrių gaudytojui iš gurbo pasprudęs buvo tygeris LC1885,26. Paveizėk, ko tos vištos karksi gurbe (nešamos parduoti) Krš. Kad iš netyčių atsidarė durys gurbelio, šnekutis ištrūko iš nevalios ir sugrįžo į girią Tat.
10. toks bičių avilys, dengtas šiaudais: Vienas gurbùtis bičių Brt.
11. Prk tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulėms: Įdėk kiaulę į gurbą, vešiu į turgų Klp.
12. Up, Lk reketys siūlams lenkti, vyti: Atnešk gurbą ir sugurbuok linus Šll. Iš vytuvų į gur̃bą gurbuok gijas J.

Čia jau progresas!

Norint šitokius suurbti, reikia ne moliūgą ant pečių turėti:

1 ùrbinas sm. (3a) Ut, Ant
1. sing. Antz protas, išmintis: Su tokiu ùrbinu tu, vaikel, neprapulsi Lel. Ką tu jį išmokysi, kad ùrbino nėr Slk. Ka tau velniai kad durnas palieka, kai išgeria – ùrbiną pameta gatavai Slm.
2. išminčius: Kai nelaimės prispyrė, tai ir karalius tuoj visus savo ùrbinus susikvietė Lel.

ùrbis sm. sing. (1) žr. 1 urbinas 1: Ar turi tu biskį ùrbin? Pv.

Neblogai krūvoj, galima ir paurbauti, paurbėti kai yra klausytojų:


urbáuti, -áuja, -ãvo intr. NdŽ, KŽ; N, [K], BzF192 burkuoti: Išgirdau girdėjau balandį urbaujant N339.

urbė́ti, ùrba, -ė́jo intr. burbėti, burbuliuoti: Kalakutas urba J.

urbúoti, -úoja, -ãvo
1. žr. ulbuoti 1: Ji (volungė) teip dailiai urbãvo, naujynelę man sakė BzF32(Prk).
2. intr. burkuoti: Karveliai gražiai urbúoja DrskŽ.

Krūvoj geriau nekaip vienam:


ùrbė sf. (1) „?“: ^ Liko tik viena boba kai ùrbė Prng.

Sportinę formą tai reikia palaikyti...


užùrbinti tr. coire: Esi minkštų kenklių, gal užurbinti Ggr.

urbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. urbinti:
2. Urbinė́[ja] vaikus, žentą; įkyrna seni Krš.

Socialinių problemų tikrai nestinga:


2. žr. išurpti 1: Išurbtà paliko iš tų mušimų Krš.
nuur̃bti, -ia (nùurbia), nùurbė
1. KŽ žr. išurbti 1.
2. žr. nuurpti: Nùurbė nubuvo tą vaikelį, gero žodžio negirda DūnŽ. Nùurba [vaikus], i paliekta nesutupėti Krš.
paur̃bti, -ia, pàurbė tr.
1. NdŽ kiek urbti.
2. žr. paurpti 1: Kai tik siračiukas, tai nu visų pàurbtas Vdk.

užur̃bti, -ia (ùžurbia), ùžurbė Trg; LL304 žr. užurpti 2: Ùžurbė tą vaiką, užbuvo Krš. Tą vaikelį ùžurbė, nedręsa i sučiaudėti Rdn. Buvo vaikelis varge ir visiškai ùžurbtas Pšl. Vyras pijokas ùžurba pačią: šunies dienos y[ra] pačiai pijoko vyro Varn. Jį tę turbūt jau ùžurbė tos bobos Jrb. Nebūtinai visą valią [duoti žmonai], bet šiek tiek ir pačiai neduoties vyrui užurbti Žem.

užurbìmas sm. (2) → užurbti: Už tą vaiko užurbìmą pamotę keiku Krš.

apsiùrbinti nereaguoti į barimą: Visai apsiur̃bino ir nebklauso Up.

Malonu pasiurbauti, smagu paurbėti ir paurbuoti, betgi toji urbanizacija ir vargina:


urdulỹs sm. (3b) Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ
1. NdŽ dulkių, sniego sūkurys. | prk.: Esi pavargęs, per dieną nusilakstęs, nuo visokių minčių urdulio sutinusia galva V.Bub.
2. judantis būrys: Į atpuskus didžiausi urduliaĩ žmonių suejo Vdk

Pavargsti nuo to urbinimosi ir urbėjimo...

ùrbynė sf. (1) žr. 1 urbinas 1: Ma[n] jau ta ùrbynė nebedirba Sk.

ùrbonas sm. (1) žr. urbinas 1: Nebėr galvos, ùrbonas nebedirba Svn.



O mūsų Orbis vis sukas ir sukas...


urbulys sm. kamuolys, urdulys: Žemė kaip urbulys vandeny paskendusi vis sukas ir kruta kaip gyvas koks daiktas Kos106.

1 komentaras:

  1. Dar ir grubiai darobyti su rūbyti rūbą su trūba trobą šeimai nuomolio namolinį.... Runyti rubą stūbą buda dabyti rubijant bijomedeginį.....

    AtsakytiPanaikinti