Auguras

Inauguracijos koncerte Grybauskaitei linkėta galvoti savo galva.

Augis 2009-07-13 11:11

inauguration
1569, from Fr. inauguration "installation, consecration," from L. inaugurationem (nom. inauguratio) "consecration, installment under good omens," from inaugurare "take omens from the flight of birds, consecrate or install when such omens are favorable," from in- "on, in" + augurare "to act as an augur, predict" (see augur).

augur
c.1374 (implied in augury), from L. augur, a religious official in ancient Rome who foretold events by interpreting omens, perhaps originally meaning "an increase in crops enacted in ritual," in which case it probably is from Old L. *augos (gen. *augeris) "increase," and is related to augere "increase" (see augment).

augment
c.1400, from O.Fr. augmenter, from L.L. augmentare "to increase," from L. augmentum "an increase," from augere "to increase, make big, enlarge, enrich," from PIE base *aug- "to increase" (cf. Skt. ojas- "strength," Lith. augu "to grow," aukstas "high, of superior rank;" Gk. auxo "increase," Goth. aukan "to grow, increase," O.E. eacien "to increase").

Augūrai – Senovės Romos pareigūnai ir žyniai, kurie užsiėmė pranašystėmis ir dievų valios skelbimu pagal tam tikrus ženklus, pvz., paukščių riksmą bei lėkimą, šventų vištų lesimą, gyvulių judesius ir balsus, dangaus ir kitus gamtos reiškinius. Augūrai sudarė tam tikrą dvasininkų kolegiją, iš pradžių iš trijų, vėliau iš šešių, devynių, penkiolikos ir net šešiasdešimties narių. Išaiškinę, kad ženklai nepalankūs augūrai galėjo sustabdyti tam tikrus svarbius valstybinius veiksmus. Augūro tarnybos perdavimas kitam augūrui vadintas inauguratio.

Savo darbą augūrai atlikdavo pagal specialias taisykles, vadinamas augūrų disciplinomis. Vėlesniais laikais augūrų religinė reikšmė mažėjo, tačiau didėjo įtaka politikai. Respublikos pabaigoje augūrų menas dažnai tyčia buvo naudojamas politinėje kovoje. Senoji augūrų disciplina tuo metu jau buvo beveik visai užmiršta, o vietoje jos įsivyravo etruskiški būdai spėti ateitį iš gyvulių vidurių (haruspicijos). Tam tikrą įtaką augūrai išlaikė iki pat Antikos laikų pabaigos.

Šaltinis

* Lietuviškoji Enciklopedija, II t.- Kaunas, 1934.-p.107.

„Auguras“ ar „augūras“?

Nors „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001) teikiamas žodis augū̃ras [lot. augur]: 1. romėnų žynys, aiškinęs dievų valią iš paukščių skridimo ir klyksmo; 2. žmogus, kuris dedasi žinąs ypatingas paslaptis (p. 78), lietuviškai rašytinas baigmuo -uras su trumpąja balse u. Pirmasis žodžio skiemuo kirčiuotinas tvirtapradiškai – áuguras, kaip mármuras ir áugalas (žr. K. Kuzavinis. Kaip taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodį auguras? // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 1, p. 14).