The speech was made before the National Economists Club in Washington, D.C. on November 21, 2002 and was titled “Deflation: Making Sure ‘It’ Doesn’t Happen Here.” Dr. Bernanke stated that the Fed would not be “out of ammunition” to counteract deflation just because the federal funds rate had fallen to 0 percent and could not be brought down lower.
Neverta ir ginčytis, JAV technologinis pranašumas prieš Lietuvą akivaizdus.
Not only are the Fed’s loans nearly interest-free, but they are never paid back. The federal debt has not been paid off since 1838, when Andrew Jackson shut down the Second U.S. Bank.
“Balancing the budget“ just involves ”servicing” the debt with interest.
Fake Money, Dead Money and Fake Leaders
According to an article by Mike Hewitt published on DollarDaze the median age of 559 world currencies no longer in circulation is only 15 years whereas the median age for all currencies (176 in total) currently in circulation is 39 years. From this article it is clear that on average currencies (paper) do not last long.
It would seem that the dollar as well as the other longest running currencies are different, because they have beaten the trend of 15 years for dead currencies and even the average of currencies still in circulation (39 years). How are the dollar and other longest running currencies still in existence able to beat the trend? By exercising better monetary prudence than in the past? I think not. Could there be anything different, in a positive way? I also think not.
The main reason why these currencies have been running for so long is because they were mostly backed by gold or silver or were itself to an extent actual gold or silver or a combination of both. The dollar for example is backed by nothing for only about 38 years of its 217 year life.
Another reason possibly is more successful manipulation and collusion, which is due to the significant power that the central banks and governments of these currencies exercise. For example, the USA can exercise more power than say Argentina, therefore is able to keep the monetary fraud going for longer.
The current world system of currencies, with the dollar as the pivot, is 38 years old and if you compare that to the 15 years for dead currencies as well as consider that other than the reasons given above, nothing is different (in a positive way) about these currencies, it seems that the system is way past its sell by date.
Well, the point is, that because the current world monetary system seems way past its sell by date and because collapse is imminent, due to the nature of paper currency, the end of this system is at hand and could end as soon as the next 1 to 2 years.
Rugsėjo mėnesį pirmą kartą sumažėjo paskolų, suteiktų eurozonoje veikiančioms kompanijoms, skaičius, BBC cituoja Centrinio Europos banko informaciją.
Metinis suteiktų paskolų rodiklis sumažėjo 0,3 proc. Palyginimui, rugpjūčio mėn. jų skaičius buvo išaugęs 0,1 proc.
Šis nuosmukis užfiksuotas nepaisant to, kad Europos vyriausybės pumpuoja pinigus į savo ekonomikas, kad padidintų skolinimo mastus.
Nerimaujama, kad sumažėjus skolinimuisi iš bankų, sulėtės euro zonos ekonomikos atsigavimas.
Metinis skolinimo namų ūkių reikmėms rodiklis taip pat sumažėjo 0,3 proc., o rugpjūčio mėn. jis jau buvo nukritęs 0,2 proc.
Skolinimas būsto įsigijimui krito dar didesniais tempais – 0,6 proc.
Toks skolinimosi nuosmukis gali tapti rimta kliūtimi ekonominiam atsigavimui.
Tačiau kai kurie analitikai mano, jog skolinimosi sumažėjimas nebūtinai reiškia, kad vyriausybių taikoma stimuliavimo politika neveiksminga. Jų teigimu, galbūt bankai ir turi pinigų skolinimui, tačiau įmonės nenori skolintis, nes joms dabar svarbiau išgyvenimas, o ne plėtra.
Pinigų pabaiga,
2009 10 27 18:23
Pinigų idėja išsisėmė.
Siūlau:
1. Pasauliniu mastu fiksuoti pinigų kiekį, naujų pinigų nebegeneruoti, palūkininkavimo atsisakyti.
2. Naudoti tik e-pinigus.
3. Atsiskaityti tiesiogiai, be tarpininkų, P2P principu.
4. Bankus uždaryti. Atsiskaitymams naudoti atvirojo kodo programas. Atsiskaitymo sistemos, kurioje visų figūruojančių dydžių suma pastovi, priežiūra nėra sunki.
5. Tą, kas šiandien vadinama finansavimu, ir kuo šiandien užsiima bankai, iš mūsų skolų kurdami savo pinigus ir juos skolindami mums už palūkanas, keisti šitaip:
a) nutarti, kad bendrosioms reikmėms periodiškai renkamų lėšų dalį nustato visuomenė;
b) nutarti, kad visuomenė nustato ir bendrųjų reikmių prioritetus bei skiria toms reikmėms tinkamą surinktų savo lėšų dalį;
c) verslas, kaip ir dabar, verčiasi savo lėšomis, skolinasi arba prašo visuomenės paramos.
aras,
2009 10 27 21:17
Tikrai puiki ideja. Galetu buti elektroniniai bankai, kurie priklausytu tik valstybems ir uz paslaugas neimtu procentu, elektronines internetines korteles ir t.t.
Pinigų pabaiga,
2009 10 27 22:06
Nereikia jokių kortelių.
Žmogaus atpažinimas - vienintelė problema.
Atėjot, pridėjot į įdubą savo delną arba pirštus, pažvelgėte, atpažino jūsų akis, ir to pakanka.
Yra ir daugiau biometrinių duomenų.
Jei norite daryti didelį apmokėjimą, gali tekti papūsti.
Arba pamatuos jūsų pulsą.
Nereikia jokių kortelių.
Nereikia jokių dokumentų.
Gal girdėjot, juos klastoja.
is anapus,
2009 10 27 22:36
Pinigų pabaiga,> va per tokius debilus kaip tamsta ir kylas visos bedos musuose : )))
Pinigų pabaiga to is anapus,
2009 10 27 22:52
Jūsuose patys priėjot liepto galą.
RE pinigu pabaiga,
2009 10 27 23:24
kas ten "pinigu pabaiga" didybes manija susirgo, butum gudresnis tai ir dirbtum tiem patiem bankam, dabar tik skescioti temoki. kurioj valstybej yra kile bent panasiu ideju, isivaizduoji toki adaptavima kiekvienam "Jurgiui"?? :)))))
to RE pinigu pabaiga,
2009 10 27 23:37
Gudrumas yra riboto proto požymis.
François de La Rochefoucauld
Bankai yra juodoji skylė,
2009 10 27 23:46
1. Nekontroliuojami visuomenės bankai kuria pinigus iš nieko ir skolina, už palūkanas.
2. Pinigų vienintelė vertė tokia: jais visuomenė privalo tarpusavyje atsiskaityti valdžios parėdymu (Google: Fiat Money).
3. Nukreipdami paskolų srautus (" finansuodami" ), keisdami jų palūkanas, nutraukdami tų paskolų srautus bankai sukelia ekonomikos vystymosi burbulus ir nusavina įkeistą už tas paskolas nuosavybę.
4. Centriniai valstybių bankai, įskaitant Lietuvos banką, veikia valstybių nevaldomi ir nekontroliuojami.
5. Tikrasis centrinių bankų tikrųjų šeimininkų tikslas - visuomenės ir jos nuosavybės valdymas.
6. Visos demokratinio pasaulio valstybės (išskyrus Norvegiją) turi valstybių skolas, jos skolingos pinigų valdytojams.
7. Bankai veikia piramidės, kurios viršūnėje dar stovi FED, principu.
8. Lietuvos bankas sako kad " dengia" litus užsienio valiuta (kuri, savo ruožtu, niekuo nedengta). Tai tereiškia kad jis, pasiskolinęs tos valiutos, moka bankų piramidės viršūnėn palūkanas už teisę generuoti ir skolinti litus.
9. Lietuvos bankas neskelbia savo bazinės palūkanų normos, šitaip nuo visuomenės slėpdamas tą faktą, kad visi apyvartoje esantys litai yra jo paskolinti už tas palūkanas.
10. Pagrindinis deklaruojamas Lietuvos banko tikslas – siekti kainų stabilumo, t. y. kuo mažesnės infliacijos, bet dėl per didelės infliacijos paklusniai aiškinasi Lietuvos vyriausybė, o ne Lietuvos banko valdyba.
11. Pagal įstatymą Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką, kredito įstaigų priežiūrą, bet už netinkamą priežiūrą niekaip neatsako: indėlius draudžia valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
12. Pinigai yra niekada neišmokama visuomenės skola bankams. Nes absoliučiai visi apyvartoje esantys pinigai yra paskolinti už palūkanas. Jei visuomenė grąžintų visus pinigus bankams, liktų jiems skolinga. Palūkanas.
Bankų gelbėti nereikia,
2009 10 27 23:49
Siūlau tokį permainų planą:
1. Sukuriama tarpusavio atsiskaitymo sistema, palaikanti fiksuotą pinigų kiekį Pasaulyje bet kuriuo laiko momentu.
2. Banknotai ir monetos keičiami į pinigus sąskaitose. Pripažįstami tik tokie pinigai. Pasirinkus Pasaulinį ekvivalentą, naują vienetą, pinigų kiekis fiksuojamas. Bankų veikla stabdoma, jie uždaromi. Ima veikti naujoji tarpusavio atsiskaitymų sistema.
3. Deklaruotieji pinigai, pagrįstai priklausantys asmenims ir firmoms, lieka jų nuosavybėje.
4. Bankų paskolintieji pinigai pereina visuomenės nuosavybėn ir priklauso lygiomis teisėmis visiems be išimties paskolos gavėjo šalies žmonėms. Paskolos laikotarpiui jie lieka paskolos gavėjo valioje ir naudojami pagal paskolos paskirtį. Palūkanos nebemokamos. Paskola grąžinama nurodytu laiku arba anksčiau. Reikia pabrėžti, kad šitaip grąžinama tokia vertė, kokią paskolos sumai jos grąžinimo momentu sukūrė visuomenė. Žmonių ir/ar įmonių tarpusavio paskolų palūkanos nebeskaičiuojamos.
5. Įmonių ir žmonių mokesčiai pradžioje apskaičiuojami įprastu būdu. Vėliau mokesčių sistema paprastinama ir koreguojama pagal visuomenės poreikius ir esamą ekonominę padėtį. Bendrosios visuomenės išlaidos formuojamas iš „apačios į viršų“, o ne „iš viršaus į apačią“, kaip yra dabar. Jas valdo visuomenė Pasaulinio tinklo pagalba, o ne laukia finansavimo iš bankų, kaip yra dabar.
6. Ūkis funkcionuoja kaip įprasta. Esminė naujiena – bendras pinigų kiekis nebekinta.
7. Tas faktas, kad pinigų nebedaugėja, įtakoja kainų kritimą, defliaciją ir pinigų brangimą. Tai tampa įprastais reiškiniais. Ekonomistai ir finansininkai, turintys pastarojo meto duomenis, gali prognozuoti artimiausio laikotarpio defliaciją ir padėti priimti sprendimus ūkio valdytojams.
8. Akcijų savininkai, kaip ir anksčiau, turi teisę į dividendus. Suprantama, visuotinės defliacijos sąlygomis dividendų mokėjimas, taigi, ir pelno gavimas, galima manyti, tampa mažiau tikėtinu reiškiniu. Bet nereikia pamiršti, kad pelno nebemažina palūkanos, kurių nebelieka. Pelno gavimas reiškia, kad įmonė dirbo geriau, negu visa visuomenė vidutiniškai. Akcijų savininkams lieka ir ankstesnieji įsipareigojimai, įskaitant pareigą palaikyti sėkmingą įmonės veiklą.
9. Už prekes ir paslaugas atsiskaitoma iš karto. Prekių ir paslaugų mainai galimi. Nebelieka bankroto. Nes neturintieji pinigų arba neturintieji ką mainyti netenka galimybės įsiskolinti.
10. Valiutų biržos nelieka, nes nebelieka valiutų. Akcijų biržoje galima parduoti, pirkti ir dovanoti akcijas. Žaliavų, grūdų biržose atsiskaitoma iš karto.
11. Valstybių skolos anuliuojamos, užskaitant naujai atsiradusius tarpusavio įsiskolinimus. Tarpusavio įsiskolinimai pakinta valstybinės paskolos pinigams atitekus šaliai - paskolos gavėjai.
12. Tas pats daroma su įmonių tarpusavio įsiskolinimais. Jie netrukus išnyksta, nes įmonės visuotinai yra skolingos bankams, o šių skolų nebelieka, kaip ir jų palūkanų, iš pat pradžių.
pil to bankų gelb....,
2009 10 28 09:13
Tai iš kur dividendai ir kt., jei palūkanos nemokamos. Juk bankai skolina indėlininkų-investuotojų pinigus, o šie juos bankui su sąlyga, kad susigrąžins daugiau - uždirbs, nes kitu atveju geriau prisipirks turto už tuos pinigus ir sėdės ant jo, o bankai bus tušti ir nieko debiliukams nebeskolins.
to pil to bankų gelb....,
2009 10 28 09:50
Įmonė gaus pelno jei dirbs gerokai sėkmingiau negu visuomenė vidutiniškai.
Dauguma įmonių (kai pinigų kiekis fiksuotas) pelno negaus ir dividendų savininkams nemokės.
Bet dirbs, gamins, teiks paslaugas, mokės atlyginimus.
Tik sparčiai mažėjantis atlyginimas arba pajamos reikš blogėjančią padėtį: pinigai juk brangs, nes visuomenė juk nesustos, už tą pačią sumą kasmet galėsime įsigyti didesnės vertės prekių ir paslaugų.
Pagrindinė problema - psichologinė: dabar visuomenė yra įtikinta, kad "daugiau pinigų = geriau", nuslepiant nuo jos tris dalykus:
1. Naujus pinigus "konfidencialiu režimu" generuoja centrinių bankų valdytojai, kurių visuomenė nekontroliuoja, nė kiek.
2. Jie, tie valdytojai, tuos naujus pinigus mums skolina, už palūkanas, paversdami mus jų įkaitais, skolų įkaitais.
3. Mes dirbame tai, ką jie "finansuoja", tam tikra kryptimi nukreipdami savo naujai iš nieko sukurtų pinigų srautus, pvz., gaminame bombas, arba statome namus, savo darbu pūsdami NT burbulą.
Daugiau tokių skolų=pinigų nėra geriau, tik blogiau.
stalinas,
2009 10 28 09:32
atgal komunizma, viska suvalstybinti, atimti is zmoniu turta, atkurti kolukius ir visa kita kas buvo prie ruso.
stalinui,
2009 10 28 09:52
Google: Chinese Secret Society Challenges Illuminati
Do not be such a greedy!
Kas geriau: statyti šių apgaulės pinigų piramidę žemyn, engiant žemiau esančius, ar bandyti apgauti aukščiau piramidėje įsikūrusius?
Moralinė dilema.
Siūlau iš pinigų piramidės išsikraustyti ir palikti ją atminčiai, kaip Cheopso.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą