Istorinis Švabijos regionas − neišeina iš dabartinės Vokietijos ribų, administraciškai sudarytas iš dviejų dalių: Badeno−Viurtembergo žemės (savo ruožtu sudarytos iš Badeno, Viurtenbergo ir Hohencolerno regionų) ir Švabijos apskrities Bavarijos žemėje. Šis regionas politiškai vystėsi kaip atskiras ir iš dalies sutapo su XVI a. apibrėžta Švabijos apskritimi, Šventosios Romos imperijos administraciniu vienetu.
Lingvistinis Švabijos regionas − be istorinės Švabijos lingvistiniam regionui taip pat priklauso Austrijos žemė Forarlbergas, šiuolaikinis Lichtenšteinas, vokiškoji Šveicarijos dalis, Elzasas.
Čia kalbama alemanų tarme.
Svebai - senovės germanų tauta/genčių grupė, gyvenusi prie Baltijos jūros, tarp Vyslos/Elbės ir Reino. Svebų pavadinimas nėra vienalytis, nes jiems priskirtos įvairios gentys. Pirmasis svebus (siaurąja prasme) mini romėnų karvedys Julijus Cezaris 58 m. pr. m. e. Jis aprašo peergalę prieš svebų vadą Ariovistą. Vėliau svebus, kaip didelę germanų genčių grupę, savo veikale „Germanija“ plačiai aprašo Romos istorikas Tacitas. Jis prie svebų priskiria įvairias germanų gentis - langobardus, semnonus, prie Jutlandijos gyvenančius reudinus, avionus, anglus, varinus, jutus (eudozus), suarinus, nuitonus, prie Elbės - hermundurus, prie Dunojaus - variskus, markomanus, kvadus, marsignus, burus, Vyslos baseine - lugijus (harijus, helvekonus, manimus, helzijus, nahanarvalus), prie Baltijos - gotus, rugijus, lemovijus, taip pat svijonus ir svitonus. Tacitas prie svebų taip pat priskiria aisčius, bet pastebi, kad jų kalba skiriasi. Tacitas mini, kad svebai plaukus susiriša į kuodą, kuris skirtas gąsdinti priešams bei rodo socialinį statusą. Rašoma apie svebų šventuosius miškus ir ten atliekamas aukojimo apeigas, maldas Nertai. Tacitas rašo, kad nahanarvalai garbina alkus, kas leidžia juos sieti su baltais[1].
Свевы, иначе свебы (лат. Suevi, Suebi) — собирательное название населения полиэтничной Восточной Германии, включая преимущественно германские народности (семноны, гермундуры, квады и др.), занимавшие в I веке до н. э. — II веке н. э. бассейн Эльбы, Майна, Неккара, верхнего Рейна. Во времена Тацита на востоке Свебеи упоминались венеды (относят к праславянам), эстии и певкины (бастарны) (последние по Иоакимовской летописи относятся к родичам славян). Полиэтничный характер Свебеи все более признается наукой [1] Свебское море во времена Птолемея географа предстает Сарматским Океаном с Венедским заливом (округой Восточной Прибалтики).
Тацит считал свевами все племена между Дунаем и Балтийским морем, которое он так и называл — Mare Suebicum — Свевское море.
The Suebi or Suevi (from Proto-Germanic *swēbaz based on the Proto-Germanic root *swē- meaning "one's own" people,[1] from an Indo-European root *swe-,[2] the third person reflexive pronoun) were a group of Germanic peoples[3] who were first mentioned by Julius Caesar in connection with Ariovistus' campaign, c. 58 BC;[4] Ariovistus was defeated by Caesar.
Some Suebi remained a periodic threat against the Romans on the Rhine, until, toward the end of the empire, the Alamanni, including elements of Suebi, brushed aside Roman defenses and occupied Alsace, and from there Bavaria and Switzerland. Except for a pocket in Swabia, and migrants to Gallaecia (modern Galicia, in Spain, and Northern Portugal), no more was heard of the Suebi.
The Swedes (Swedish: svear; Old Norse: svíar; Old English: Sweonas; Latin: Suiones, Suehans or Sueones) were an ancient North Germanic tribe in Scandinavia. As the dominions of their kings grew, their land slowly evolved into the modern Swedish nation.
According to early sources, such as the Norse sagas, and especially Heimskringla, the Swedes were a powerful tribe whose kings claimed descendence from the god Freyr. During the Viking Age they constituted the basis of the Varangian subset, the Vikings that travelled eastwards (see Rus').
Suevia ist die latinisierte Bezeichnung für die Landschaft Schwaben.
Gana.
Kad u ir v lotynų kalboje keitėsi vietom, žinom.
"w" - anglų "dabl ju", bet prancūzų "dubl vi".
Litua ir Litva.
Taip pat žinom, kad viskas kinta.
Ir pavadinimai.
Ir charakteris.
Ar išties visi vikingai buvo Skandinavijos gyventojais?
Vienareikšmiai - ne.
Neįmanoma vykdyti visos Vakarų Europos puolimo, steigti naujas gyvenvietes ir net miestus, turint gamtinių sąlygų apiribotus gyventojų išteklius.
Skandinavija niekuomet nepasižymėjo gyventojų gausa, nes dėl nederlingos, uolingos žemės, maisto ištekliai visuomet buvo riboti.
Vikingų viešpatavimas Vakarų Europoje buvo įmanomas tik dėl vienos priežasties - Prūsijos-Žemaitijos-Kuršo-Lietuvos-Jotvingių, kitų genčių, o tiksliau Europinės Sarmatijos Tautų Sąjungos buvimo priežasties.
Kad priešininkas nesiryžtų puldinėti tikrųjų Vikingų žygių rengėjų žemių, reikėjo nukreipti dėmesį, tam geriausiai tiko retai apgyvendintos Žuvėdų žemės, jos geriausiai tiko ir gynybiniam karui, bei laivų statybai (miškų gausa).
Tad ir gavo jos pavadinimą Sueivija/Suevia/Suiebia/Suiones arba Sueivių žemės.
Sarmatijos Sueivija…
Štai kitas Suevijos prie Svevių jūros žemėlapis.
Sueivių arba išeivių iš Sarmatijos apgyvendintos žemės (nuo Rugijos-Riugeno iki Verlyno-Berlyno):
Pasislinko į pietus Sueivija.
Štai dar vienas žemėlapis.
Šičia Sueivija jau sėdi dabartinės Švabijos vietoj (padidinkit paveikslėlį, kad įžiūrėtumėt).
Tokia ir pasaka: kariavo Sueiviai su tuometiniais Pietų imperialistais, vėliau patapusiais Vakariečiais, kariavo, pakol taip įniko į tą užsiėmą, kad pamažėl patys plėšikais patapo.
Pamiršo Tėvynę.
Tik savimi ėmė rūpintis.
Vergų prekyba gal užsiėmė.
Sarmatą pametė.
Vis daugiau reikalų su Pietų imperijomis turėjo.
Vis artyn jų slinko, su savim nešdamiesi vis kintantį ir prasmę keičiantį Sueivijos vardą.
Pakol pavirto švabais ir nusėdo Švabijoj.
Gerai man!
Ale ir man!
Tokie ir juokai.
Švabais, alemanais, prancūzai visus vokiečius vadina:
Во Франции и Швейцарии зачастую словом «швабы» обозначаются немцы вообще.
Vardai - pravardės...
švãbas, -ė smob. (2) NdŽ
1. Švabijos gyventojas: O kas jąją (lydekaitę) pagaus, bus švãbų karalius JD99.
2. menk. nenaudėlis: Kur anys nusdės, švãbai! Rod. Ką tas švabas gali padaryti man rš. Švãbė! (moterį keikiant) Jn(Kv).
2 švãbinti (-yti Al), -ina, -ino tr. vogti, kniaukti.
2 nušvãbinti tr. pavogti, nukniaukti: Nuo ko nušvãbinai šitą peilį? Al.
švãbyti, -ija, -ijo tr. mušti.nušvãbyti tr. nupliekti, sumušti: Par porą mėnesių tai da i vokiečiuką gerai nušvãbis Dl.
švãbis, -ė smob. (2) J kieno didelis veidas; kas apveidys.
ךvabskìnis, -ė adj. (2) atgabentas iš Švabijos: Apkaklėlė švabskìnė, kad pažiūriu – nuobraukinė JV310(Vl).
švabùs, -ì adj. (4) kuris švabuoja, švebeldžiuoja: Švabùs kalba švabėdamas, yra švabeklis Lk.
Ką čia bekomentuosi.
Mūsų kalba - protėvių atmintis.
Jie, mūsų protėviai, žodžių prasmių nekaitaliojo, kaip kai kurie.
Na, mes tai visų vokiečių švabais nebevadinam, kaip prancūzai, mums vokiečiai kiek padoresni už švabus atrodo.
võkiai sm. pl. (2) FrnW žr. vokiečiai 1: Võkių žemė NdŽ; N(B). Tasai žodis Jėzus ne lietuvninkų, ne lenkų, nei vokių žodis yra, bet yra žodis žydų ir tiek yra Jėzus, kiek Jozua BPI134.
vókyčiai sm. pl. (1) KlK22,75(Pln, Lkv), Gršl, Lpl, Sg, Rsn, vokyčiaĩ (3a) Rt, Krtv, Grd; D.Pošk žr. vokiečiai:
1. Rūsteika yr nešęs kningas par vokyčių̃ sieną Šv. Grapas vokyčių garbę turėjo Grg. Tas kampas žemės Nyderlandūse vokyčių P.
2. Pp Vókyčiai buvo nuplėšę žmogų, nė karvės nebturėjov End. Grįžo vokyčiaĩ, ėmė, grobė arklius Žr. Vókyčiai par karą įsakė ūkininkams iškarti šunis Krt. Vokyčių̃ laike vėl pradėjau austi Trkn. Vokyčių̃ laikais ana tarnavo Latvijo[je] Šts. Gatavų drabužių atsirado vókyčių laike Gršl. Jug pri vokyčių̃ menkė buvo visų brangioji žuvis End. Užejo vókyčiai, išejau tarnauti Varn. Pri gelžkelio dirbom, kol vókyčiai čia tebibuvo Skd.
3 vókis, -ė smob. (1) NdŽ, võkis (2) NdŽ žr. 1 vokietis 1: Ar tėvas vókis, nežnau, o mama – vókė Dv. Bet atšiaurus vokis to meilaujančiam Mindavei didžiuodamos atsakęs S.Dauk. Vokios žemės gyventojas lietuviškai galėjo būti vadinamas ne tiktai vokiečiu, bet ir vokiu K.Būg.
◊ võkių dagỹs KŽ; Mt bot. šventadagis (Cnicus).
vókis paláimintasis KŽ; I, Mt bot. kartusis šventadagis (Cnicus benedictus).
1 vókti, -ia, -ė tr. Jn(Kv), J.Jabl, Ms, võkti
1. Sut, N, Š, DŽ derlių (javus, šieną, daržus) imti, valyti, doroti, rinkti: Aš vókiu laukus J. Vasarojo tebvókamas laikas buvo, kad prasidėjo karas Šts. Bengant laukus vókti, pradėjo lyti End. Reik šieną vókti – nebėra sylos Mžk. Javus nū lauko voka ir kula S.Dauk. Daržus (javus) vokti I.
2. KGr318, K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Slnt, Als, Šts valyti, kuopti: Vóku purvus J. Aš vókiu laukus, šulinį, vėmalus, medį nuo kerpių, savo avį nuo lauko J. Jei bent bamba nenuritės iš sušalimo šulinę vókant (juok.) J. Balgardų dvare keli darbininkai šulinį bečystydami po viens kito galą gavo… Taigi reikia apsisaugoti ir šulinius vokiant A1883,114. Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybę savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk. Ežis padeda jam (žmogui) pievas ir gires vokti nu gyvačių ir kitų bjaurybių S.Dauk. [V]óktas, valytas I. | refl.: Ans vókas Ms. ║ valant šalinti: Upės ir upeliai parkaršusiais medžiais užvirtę, kurius pavasario ar rudenies tvanai tevokė S.Dauk.
3. KBII150, SchL127, Plng taisyti, doroti, ruošti: Ejau žuvį vókti Plik. Vókė grybus ir įdėjo vieną musmirį apsirikusi Šts. Grybus, žuvis vókia DŽ. Pana eina stalo vokti, žiūri – ant stalo nieko nebėra, viską suvalgė LTs IV264.
4. K, LVIV495, NdŽ, KŽ rūpintis namų tvarka, reikalais, tvarkyti. | refl. tr.: Jis apyvoką vókiasi NdŽ.
5. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ rasti, rinkti: Pradeda jau milicija po biškį jau anus vókti, atranda prigėrusį, veža Pkl. Kad nė trupučių, kurie nevokiami ir nevalomi gaišo už nieką nepagręžė ant naudos elgetos, o ant pelno savo DP271. | refl.: Kiti jau vókas iš Klykolių numie Vgr. Išalksta, visi vókas pri slenksnio – palesink, pašerk Krš.
6. KGr318 ieškoti.
7. refl. NdŽ, DŽ1 valytis (apie apsiteliavusią karvę): Karvė vókės labai sunkiai Brs.
8. refl. DŽ, NdŽ šalintis, nešdintis (lauk): Tik veikiai vókis laukan, kad tavo čia nė dvasios nebūtų! Šts. Vókis lauk – ale greitybėse, kad tavo nei smarvės čia neliktų! Skd.
1 apvókti tr.
1. LVI134 sudoroti javus, nuimti derlių, nuvalyti. | refl.: Apsivókę pasilsėsma, ir atlaidai būs, eisma į Kuršėnus Krš.
2. K, Š, Rtr, LVIV494, NdŽ, KŽ apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti, apgerbti: Apvók visus pašalius rūmo, aslos – bus svečiai, t. y. apgerbk, apvalyk, apčystyk J. Atsikeli ir tujau apvók kambarius Vvr. Visų pirma virtuvę apvókti reik Sd. Jis dar neturėjo tarnaitės, tai nebuvo nei kas apvokia Vaižg. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišokti D110. Eikiat ir apvokiat, kaip žinot BBMt 27,65. Kas verkiantį kūdikėlį mandagiai apvoks? TS1903,11. Jie nuėjo ir apvokė grabą sargais BBMt27,66. | Ižg skrynios išėmęs rūbą rūpintumbės, kaip jį gražiai apvoktumbei ir autuvą sau nupirktumbei DP36. Ir todrinag juos patis V[iešpats] Dievas apvókia, kaip būtų peiliu arba pjautuvu kokiuo prabangus atkirsdamas DP605. Ižrauja ižg jų šaknis piktųjų geidulių ir panorėjimų nusidėjimump ir apvókia juos nuog nuodžių DP605. | refl. tr., intr. K, Š, KŽ, Klp, Vn: Reik trobą apsivókti, svečių būs Vkš. Viską apsivóksi i šoksi Sd. Jūs, motriškosios, apsivókiat ben vieną kartą, o par daug apsišnerkštėt Plt. Atvažiavo svečių, o neėsam nė kiek apsivókę Sg. Kviesdami svečius, žmonės paprastai apsivokia prieš tai: švariai nusišluoja kiemą, apsiruošia namus A.Sm. Apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės DP16.
1 atvókti tr. Žd, Vkš nuvalyti, sutvarkyti, apvalyti: Atvók tas nūlubas KlvrŽ. Pavalgęs vėl išejęs laukan. Įeita – stalas atvoktas (ps.) S.Dauk. | refl.: Apsivelsi tais šiaudais, paskuo pasiusi beatsivóksi Skd. Reik atsivókti: ryt rugius pradėsiam vežti Skd. Po večerės išejęs laukan – stalas ir atsivokė (ps.) S.Dauk. Ar bengsi kumet tus virbus kapot, atsivók bent nu tako! Skd.
1 įsivókti; Sut įlįsti, įsibrauti, įsikraustyti.
1 vokúoti, -úoja, -ãvo tr.
1. Š, ŠT372, FrnW, NdŽ, KŽ, Mžk, Ms, Slnt, Dr, Krtn kaišti, skusti, vąšuoti (kailį): Su geležies voku vokúoja ans kailį J. Garborius kailius jau vokúo[ja] Lkv. Muno dėdė moka gerai kailius vokúoti Lž. Įsiraugs į kubilus [kailius] i vokúos, brūžkuos Krž. Visi vyrai į karę taisės, seniejai meškinas, briedinas ir taurinas vokavo S.Dauk.
2. Rtr, KŽ valyti.
3. minti (linus): Linų vokúojama mašina lauža linus su dišliu Žeml.
4. DŽ, KŽ prk. mušti: Ėmęs paskuo su bizūnu aną (pačią) vokuoti S.Dauk.
◊ káilį (šónus) vokúoti labai mušti, perti: Vokúoti šónus su medžiu J. Vyras pačiai káilį vokúo[ja] Lkv. Vieną pijoką turėjo – šónus vokãvo, daba kitą End.
1 išvokúoti tr. Š, DŽ, Pkl, Yl, Tl, Prk, Plik išminkštinti (kailį): Kailį reik gerai išvokúoti, ka būtų minkštas NmŽ. Teip minkštai išvokãvo kailį, rodos, imk ir kišk į ausį Vvr. ^ Kailis išvokuotas minkštesnis, o pati tykesnė LMD. | refl. KŽ: Kaišiant nuolat žiūrima, kaip kailis išsivokuoja, kad visur lygiai bei vienodai iškaišus rš.
◊ káilį (nùgarą, šónus) išvokúoti Vgr, Kal prilupti: Oi durnius tas vyras yra, netura savo pačiai gerą bizūną, káilį gerai išvokúoti! PP85. Ot, tokiai bestijai išvokuotų kailį, kad skidervos lėktų! LzP. Tokiam žalčiuo mažai káilį išvokúoti Rdn. Ka pareis girtas, su tuo kočėlu nùgarą išvokúoti Trk. Aš tevie, murodos, nùgarą išvokúosu NmŽ. Kad išvokúosiu tau šónus, tai žinosi, kas yra atsibarti Brs.
1 nuvokúoti tr.
1. išminkštinti (kailį): Jau pusę kailių nuvokaváu Kal.
2. padaryti trynes, nutrinti: Neparegėjau, kad arklys koją par pakanktę iškėlęs – ir nuvokãvo rietą lig kraujo Skd.
◊ káilį nuvokúoti primušti, prilupti: Aš tau paimčiuo, káilį nuvokuõčiuo, tu nenorėtum gerti Klk.
1 pavokúoti tr. NdŽ kiek paminkštinti (kailį): Duok mun pavokúoti Kal.
◊ káilį pavokúoti smarkiai pamušti: Pavokúoti kam kailį NdŽ.
1 prisivokúoti tr. prisikimšti, prisigrūsti, prisikaupti (pinigų): Kitas piningų tura prisivokãvęs maišus! Rdn.
1 suvokúoti tr.
1. NdŽ nukaišti, nuskusti (kailį).
2. NdŽ sugadinti, pagadinti (kailį dirbant).
3. NdŽ prk. sudėvėti, sunešioti. | refl. NdŽ.
4. NdŽ prk. primušti.
1 užsivokúoti užsikimšti, užsikišti: Daug pakabinai – ažsivokuõs gurklys, ir neinpilsi Krd. Nuo girsinės duonos gerklė ažsivokãvo Prng.
Matyt, dėl to šitaip apie vokiečius šnekam, kad iš mūsų pakraščio vokiečiuose dalis "beveik dabartinių" mūsiškių, prūsų ištirpo.
Be to, tai gerokai vėliau atsitiko už sueivių žygius.
Bet "kailį nuvokuoti", vis tik - primušti!
Na, o su tais iš sueivių, kurie sušvabėjo, kas vėliau nutiko?
Kas žinot, ar ne sueivių palikuonys čia, šitaip išsipuošę?
Prišvabinta Švabijoj.
Lichtenšteinas sutiko bendradarbiauti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bankų skaidrumo srityje bei keistis informacija mokesčių klausimais.
Tokiu būdu Lichtenšteinas nebėra ofšorinė zona tiems, kurie vengia mokesčių.
Ofšorinis bankas – bankas, įkurtas šalyje su mažesniais mokesčiais ir mažiau griežta kontrole, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Kanarų salose.
Klausas Švabas įkūrė forumą - ne, ne švabų, ekonomistų.
Švabijos forumo naujienos.
Beje, Hitlerio Trečiasis Reichas užgimė visai šalia Švabijos, jei tiesiogiai negalima sakyti, kad joje.
Tie, kurie kurstė II Pasaulinio karo ugnį, žinojo, kur žariją įpūsti.
Kad stipri liepsna įsipliekstų.
Swabian
1785, from M.L. Suabia, from Ger. Schwaben, from O.H.G. swaba, name of a Germanic tribe, related to L. Suevus, "pertaining to the Suevi," a tribe in northeastern Germania.
O ir Hitleriui tas vardas – Švabija – mielas buvo.
Экспедиция «Новая Швабия» (Третья Германская) проходила в период с 17 декабря 1938 года по февраль 1939 года под руководством Альфреда Ришера.
Лётчики люфтваффе облетели территорию приблизительно 600 тысяч квадратных километров (это почти в два раза превышает территорию современной Германии), через каждые 25-30 километров сбрасывая вымпелы.
Между Новой Швабией и портами Германии, в частности Гамбургом, существовало достаточно регулярное пароходное сообщение при помощи исследовательского судна «Швабия».
События в Новой Швабии довольно хорошо описаны в российском документальном фильме «НЛО. Операция „Третий Рейх“».
Ko ieškojo Hitleris Antarktidoj?
Šambalos?
Kas jį, juos, ten vedė, viliojo -
Shambhala (Tib. bde 'byung) is a Sanskrit term comprising swayam + bhala meaning self benefited or swayam + bala meaning self powered
ar
Kala Bala – means the Time Strength?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą