Valstybė

Valdantieji, kurie valdo valstybę tik todėl, kad turi didžiausius turtus, nenori patvirkusiems jaunuoliams įstatymu uždrausti švaistyti savo turtą ir jo netekti, nes patys, supirkinėdami tokių jaunuolių turtus ar skolindami jiems už palūkanas pinigus, tikisi dar labiau praturtėti ir pasidaryti dar labiau gerbiami.

Šitokie žmonės gyvena valstybėje apsiginklavę ir apsirūpinę gyliais – vieni iš jų įbridę į skolas, kiti netekę pilietinių teisių, dar kitus ištiko ir viena, ir kita bėda; jie nekenčia ir rezga pinkles tiems, kurie įsigijo jų turtus, taip pat kitiems, ir trokšta perversmo.

O palūkininkai vaikščioja susigūžę, tarsi jų nematydami, jie domisi kitais ir, radę kurį nuolaidesnį, sužeidžia suleisdami jam gylį – pinigus – ir lupdami už paskolintus pinigus palūkanas, kurios daug kartų viršija skolą, pagausina valstybėje tranų ir elgetų.

Kai valstybėje įsiliepsnoja toks blogis, jie nenori jo gesinti nei uždrausti jaunuoliams elgtis su savo turtu kaip kam patinka, nei išleisdami kitą įstatymą.

Taigi valstybė valdoma blogio, melo, neteisybės pagrindu.

Kad sukurtume gerai valdomą valstybę, reikėtų tiems, kurie valdo, surasti geresnį gyvenimo būdą negu būti valdžioje.

Tik tuomet valstybę kurs iš tikrųjų turtingi žmonės, tačiau ne pinigais, o išmintimi ir dorybe.

Niekas tuomet nebenorės pasipelnyti iš valdymo, nes bus kažkas geriau, nei valdyti valdžios reikalus.

Iš tikro reikia prisiversti sielą atsigręžti nuo tamsios dienos į tikrąją būties dieną, tikrąjį sielos pasikėlimą, tikrąją filosofiją.

Taigi reikėtų mokėti tą, kas skatina mąstyti.

Iš pirmųjų privalėtume išmokti naudotis skaičių bei skaičiavimo mokslu - geometrija; po to dangaus mokslu – astronomija.

Kai kurie iš juslėmis suvokiamų dalykų neskatina proto tyrinėti toliau, nes pakanka pojūčių duomenų, o tuo tarpu kiti ragina protą nesuvokiamus reiškinius tyrinėti iki smulkmenų, nes pojūčiai nepateikia nieko tikro, kas patenkintų mūsų smalsumą.

Vadinasi viską, kas mus domina reikėtų tyrinėti iškeliant klausimus, taip pat nesibaiminant sunkumų ir nesusipratimo.

Reikia ir net privalu nepamiršti garbės, pareigingumo ir gerovės valstybės vardan.

Tiesa, tokius užsibrėžtinius tikslus, kaip sukurti ir valdyti valstybę, sunku įgyvendinti, bet įmanoma.

Tik laikantis tiesaus kelio, nepamirštant gėrio idėjos bus sukurta tokia valstybinė santvarka, kurioje bus patenkinti ir turintys valdžią ir paprasti žmonės.

Tik tokiu atveju bus laiminga visa valstybė.

Tekstas Platono, iš jo knygos "Valstybė", aš tik pritaisiau nuorodas.

Pasiskaityti verta.

Šių dienų valstybė, vienok, skiriasi nuo Platono valstybės.

Šiandien visiems akivaizdu, kad pinigai tėra įteisinta apgavystė.

Platono laikais tai, matyt, mažai kam buvo suprantama.