late O.E. wimman (pl. wimmen), lit. "woman-man," alteration of wifman (pl. wifmen), a compound of wif "woman" (see wife) + man "human being" (in O.E. used in ref. to both sexes; see man). Cf. Du. vrouwmens "wife," lit. "woman-man." The formation is peculiar to Eng. and Du. Replaced older O.E. wif, quean as the word for "female human being."
Ar ne iš čia senovės anglų quean?
Gena.
Жена.
Женщина.
wife
O.E. wif "woman," from P.Gmc. *wiban (cf. O.S., O.Fris. wif, O.N. vif, Dan., Swed. viv, M.Du., Du. wijf, O.H.G. wib, Ger. Weib), of uncertain origin. Some proposed PIE roots include *weip- "to twist, turn, wrap," perhaps with sense of "veiled person" (see vibrate); or *ghwibh-, a proposed root meaning "shame," also "pudenda"
, but the only examples of it are wife and Tocharian (a lost IE language of central Asia) kwipe, kip "female pudenda".
female (n.)
early 14c., from O.Fr. femelle, from M.L. femella "a female," from L. femella "young female, girl," dim. of femina "woman" (see feminine).
feminine
late 14c., "of the female sex," from O.Fr. feminin, from L. femininus "feminine" (in the grammatical sense at first), from femina "woman, female," lit. "she who suckles," from base of felare "to suck, suckle" (see fecund).
fecund
early 15c., from O.Fr. fecond, from L. fecundus "fruitful, fertile," from *fe-kwondo-, suffixed form of L. base *fe-, corresponding to PIE *dhe(i)- "to suck, suckle," also "produce, yield" (cf. Skt. dhayati "sucks," dhayah "nourishing;" Gk. thele "mother's breast, nipple," thelys "female, fruitful;" O.C.S. dojiti "to suckle," dojilica "nurse," deti "child;" Lith. dele "leech;" O.Prus. dadan "milk;" Goth. daddjan "to suckle;" O.Swed. dia "suckle;" O.H.G. tila "female breast;" O.Ir. denaim "I suck," dinu "lamb"). Also from the same L. base come felare "to suck;" femina "woman" (*fe-mna-, lit. "she who suckles”.
Na va, išsiaiškino anglakalbiai.
Bet ne viską.
girl
late 13c., gyrle "child" (of either sex), of unknown origin; current scholarship leans toward an unrecorded O.E. *gyrele, from P.Gmc. *gurwilon-, dim. of *gurwjoz (represented by Low Ger. gære "boy, girl"), from PIE *ghwrgh-, also found in Gk. parthenos "virgin." But this is highly conjectural. Another candidate is O.E. gierela "garment." Like boy, lass, lad it is of obscure origin.
?
O mes?
Na, mergaites nuo berniukų tai atskiriam.
Bet...
Mergina.
Prūsiškai – mērgā.
Iš kur?
?
mergáitė sf. (1) Arm, Mrs, Zt, Rs, mergaĩtė (2) OG239, Sn, Gs, Nm
1. moteriškos lyties vaikas (skiriant nuo berniuko): Iš mažos mergaĩtės bus merga, o iš mergos kas? Plv. Mergaitùkė tokia ima sakyt eilutę ar dainą Klvr. Mano mergaitẽlė jau pripenėta Brsl.
2. subrendusi netekėjusi moteris, mergina: Daug mergaičių pakrančiais Dubysos kaip lelijų, baltų ir aukštų Mair. Ji – jaunutė, nekalta mergaitė ir tokia maloni, kaip rūtų daržely žydinti balta lelija J.Bil. Neišneškit, mer̃gaitės, mestuvų! Lp. Mergaĩtės, palaukit ir manęs! Kp. Mergáitė kap uogaitė, tik reikia gero vyro Nmn. Su mergaĩtėm išlėkė grybaut Prn. Mėnulis sėjo, saulė ravėjo, ir mergaitėlė stale sėdėjo Kos250. Mergaitẽlės mano meilios, senų niekas nemyli Aps. Eima až jaunikio su mūsais bernukais kap prasta mergaitáitė Lz. Nešiojo jį ant rankų mergaitė Marija Mž73. Imk man šitą mergaitę ing moterį BB1Moz34,4. ^ Negirk dienos iš ryto, o mergaitės prieš ištekant TŽIII375.
3. psn. jauna samdinė, tarnaitė, pusmergė: Šiemet papuolė gera mergaitė pasisamdyt Ds. Gavo gerą mergáitę prie vaikų pabūt Ėr.
merginà sf. (2) Skr, Kp, (4) K, J, Rod
1. jauna netekėjusi moteris, suaugusi mergaitė: Apsikaišiusios merginos dar nešė su savimi glėbius darželio gėlių P.Cvir. Prisirinko pilnas kiemas vaikinų ir mergìnų Rm. Kap aš merginà buvau, dainavau Plm. Mano mergináitė nuejo karvių laidyt Nč. Sėdi sau merginiùkė užpečky, ir tiek Alk. Na, merginùtės, padainuokit! Gs.
2. maža mergaitė, mergytė: Ar bernėkas, ar merginà? (klausia laikančią mažą vaiką) Pls. Pagimdė dvynukus – mergìną ir sūnų Rod. Ta mažiukutė mergináitė jau jo Pls.
3. Kp psn. samdinė merga: Pasisamdė merginą iki Kalėdų PnmR.
Nors nėra nė vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos, visi sutaria, kad pavadinimas yra kilęs iš upelio Vilkmergėlės (dabartinė Ukmergėlė, dešinysis Šventosios intakas). O šis gal būt atsiradęs iš žodžių junginio, kurio pirmasis buvo vilkas, o antrojo šaknis merg-. Pastarasis yra sunkiai paaiškinamas lietuvių kalbos atitikmenimis, tačiau latv. merga, marga – „smulkus lietus“ ir mergat – „lynoti“ leidžia manyti, kad merg- galėjo turėti bendresnę drėkinimo, sruvenimo, čiurlenimo prasmę, kuri būtų logiškai pritaikyta upėvardžiui Vilkmergė (kuri vadinta ir Vilkamerge), nuo kurio ir kilo miesto vardas.
Matai kaip…
Merga marga.
Sruvena, čiurlena.
Pakol išteka.
Liaudies etimologijoje pasakojama legenda apie merginą, kuri labai patiko karaliui. Tas ją pakvietė į savo pilį ir žadėjo vesti, bet užuot laikęsis pažado, uždarė merginą pilies bokšte. Tada mergina verkė ir vis guodėsi – „Karalius melavo…“ „Karalius melavo…“
Liaudies etimologijoje pasakojama viena iš legendų, kuri atėjo iš kovų su kryžiuočiais laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie aukmergę – aukos mergą (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge.
Tai laikai buvo…
merge -
susijungti
Žodynas veiksmažodis
1. pereiti
2. virsti
3. susilieti
4. susijungti
5. susivienyti
Na va, pagaliau kažkas bendro.
Lietuvos merginos juk išteka.
Tada gal aiškiau būna?
Moteris.
Motina.
mótina sf. (1) Drsk, mótyna (1) K
1. moteris savo vaikams, mama, motė: Gražiausias vardas pasauly, gražiausias žodis žmonių kalboje – motina rš. Motinos rankos! Kaip sodo plaiši obelėlė, mane jos lyg žiedą į saulę pakėlė E.Miež. Vyrukas – grynas mótyna Rs. Ką tėvas motina sako? J.Jabl. Gyvą motiną turįs SD144. Motinos rankos yra švelnos S.Dauk, VP30. Motynė̃le, mano užvadėlis, mano užstovėlis! J. Pas motynėlės, savo širdelės, vyneliu burną prausiaus JV903. Tu mano motinėle, močiute sengalvėle Grž. Kai aš buvau mažutytė, mañ mylėjo motynytė (d.) Ds. Motinýte lelijyte, kur man dėtis, kas darytie? Gdr. Motinėle miela, palik mane vieną Švnč. Ten ne viena motynėlė sūnyčių raudojo LB45. Motynãle, aš josiu jau Krtn. Anyta yra paties motina, dieveriai yra paties broliai StnD20. Dainiuosi dainiuosi, i nė galo, nė krašto – o ta vis motynìkė, amžinatilsį, išmokė Žv. Ir išėjo dukrytėlė rūtytėlių skinti, ir išėjo motinutė dukružėlės barti Gdr. Neduod, motinėle, už šelmos bernelio, už to pijokėlio Šr. Todėlei apleis vyras tėvą ir motiną savo ir pristos moterį savo BB1Moz2,24. Šitai išnešė nuomirusįjį, kursai buvo vienturtis motinaip savo VlnE113. Būt jo motinip ant tarnavimo SGI14. ^ Motinos meilė kas dieną nauja KlvK. Kiekviena motina savo vaiką giria PP151. Kiekvienas sūnus motinai mielas Dkš. Geras, blogas – mótinai vis vaikas Trgn. Motinos ranka neskaudi Vlkj. Motinos mušimas – sviestu tepimas Bsg. Motinos dūžis – sviesto gniūžis VP30. Motina visa [kas negera] pamiršta LTR(Pp). Motinos ašaros veltuo nenueina LTR(Pp). Verkia kai motinos mirusios Sln. Motinos nėr – visko nėr Gs. Džiaugias, kai motynos sulaukęs iš kapų pareinant Sln. Tarp dviejų motinų vaikas be galvos Krp. Gyvenu kaip ant motinos kelių (be rūpesčių) rš. Prikrauta visokių gėrybių, gal tik tėvo ir motinos ten nerastum (visko labai daug yra) rš. Akysna motina, už akių ragana TŽV601. Naktis – mano motina (sako vagis) Tsk. Viena diena motina, kita diena močeka (sakoma apie nepastovų orą) B. ║ prk. apie tai, kas labai artima, brangu: Žemė – mūsų visų mótyna KII75. O motina žeme, kokia tu graži ir vaisinga! sp. Tu Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėlė! A.Baran. ║
2. žmona, pati: Abu parėjo: vyras ir mótina Brsl. Naidaugiausia tai mótinos pjaudavo [javus] Pb. Tėvas su mótyna savo veselijon išvažiavo Ds.
móteris sf. (1), gen. sing. móteries, móters, móteres
1. asmuo, lytimi priešingas vyrui: Moteriai TSR Sąjungoje suteikiamos lygios teisės su vyru visose ūkinio, valstybinio, kultūrinio ir visuomeninio-politinio gyvenimo srityse (sov.) rš. Dabar móterim ūlyčioj lengviau Pb. Bet ir móters svodbiškai pasidžiaugt n'užsimiršo K.Donel. Prisirinko móterų pilna pirkia OG249. Būdavo, moterėlės ir audžia, ir verpia per žiemą Ob. Rudenį móteres susirenka būriais i sėda Vrn. Visos móters eikite į móteris, vyrai į vyrus, t. y. į pulką J. Lenkiškai móteres ūtarina Mrp. Vyrai molį mynė, moters pečių lipė JV739. Prašyk senos moteries S.Dauk. Blyzgiai blizga ant galvos móterų uždėti JI220. Moterùkės, slinkit arčiau! Brb. Atėjo tokia moterýtė Vb. ^ Moterų ašaros labai pigios LTR(Kp). Moters darbo nėra ko parodyti Btg. Maža moterė̃lė visą svietą apdengia (adata) Kbr, Krp. Moterytė viena koja šimtą rūbų dėvi (kopūstas) Jrg.
2. J, Dkšt, Ad, Klvr, Žž žmona, pati: Viename sodžiuje gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim Juozapota J.Bil. Vyras moteres nemyli OG249. Vieni metai, kaip móteris numirė Rš. Móteris dienose (nėščia) Sv, Ds. Paėmė už móterį sau KzR. Abudu su moteria atėjom Ar. Mudu su móteria liuobam prisiminti [tave] savo kalbo[je] Šv. Vyrai verkdami atsisveikino su savo moterimis, tėvai su vaikais, broliai su seserimis Tat. Vyras moteries SD176. Vakar buvo sesiutėlė, šiandien moterė̃lė (d.) Čb. ^ Moteris laiko tris kerčias trobos, vyras – tik vieną LTR(Šmk). Gera moteris vyrui kelį taiso VP15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą