Šėtonas

Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip „kaltintojas“, terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodis „šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį.

Šitaip.

Terminas priskiriamas žmonėms ir angelams.

Katrie prieštarauja.

Šėtonas (hebr. שָׂטָן vert. 'kaltintojas', aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان; rus. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą.

Galima pamanyti – jei ne žydai, jei ne jų mitologija, nebūtų šėtono…

Σατανάς – satanas.

Cатана – satana.

Шайтан - šaitan.

Слово «Шайтан» (شيطان) произошло от древнесемитского «сатан» — «противник».

šėtõnas (l. szatan) sm. (2) K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, šetõnas (2) Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. H, R, MŽ, N, K, M, LL246 piktoji dvasia, velnias: Kaip vedas, šėtõnas uždengia akis (nemato ydų) JnšM. Prigundė mane šėtõnas sunkiai nusidėt Ūd. Su šetonais amžiname pragare Jzm. Ir šetonas pasijuokė iš to darbo Kos151. O kaip išpažino ji moterų stoną, baisesnė buvo da ir už šetõną JV939. Katroj savo vainikėlį po kojom pamynė, kuo gražiausią šėtonė̃lis virkštelių nupynė (d.) Čb. Jis išganys žmones savas nuog pragaro, nuog šetõno DP3. Kaip treškėjimą šetõnų ... ižkęst galėsime? DP11. Saulį karalių vargino piktos dvasios, tai yra šėtonas SPI259. Eik šalin nuog manęs, šėtone Ch1Luk4,8. ^ Ėda kai ponas, dirba kai šėtonas LTR(Jz). Kap dirbs ponas, tai dirbs ir šėtõnas Šlvn. Ko čia baladojys į tas duris kaip šėtõnas! Sd. Dvaro ponas – tai šėtonas KrvP(Zp). Nuo velnio eisi in šetoną apsiskųst LMD(Vlk). Jau turiu velnią, tai šėtono nereikia (turiu blogą žmoną, kitos nenoriu) Lp. Šėtonas velnius bara Sln. A šetõnas apsėdo, ka nieko negirdi! Žg. Ak tu, šetõno plunksna! Slnt.
2. scom. Vyž keik. blogas, nedoras žmogus, bjaurybė, nenaudėlis: Tai šėtõnas, nieko neprisiprašysi padėt! Sdk. Gal man Dievas lenks nuo šito šėtõno (nuo blogo vyro) Kzt. Į šėtõną tie jaunieji pavirsta Rsn. Šėtõnas gi tokia boba: atsivilko iš kur i, matai, ką pridirbo! Mžš. Juk atpula šetõnai, vaikesai tie, šakas nuplėšo, nudrasko! Tl. Maluoji, šetonè! Trk. Tokią jauną mergelką paėmė toks senis, šetõnas Sd. A tu dar, šetonè, neisi gulti! Trk. Šetone mylimiausias, aš tau parodysiu, kaip reik arklius į mūso avižas leisti! Brs. Sakiau vakar pusgalviui: nejokite toli. Bet ar klauso gi šitie šėtonai! V.Krėv. | Užlaužė jam (jurginui) šakneles šėtõnas vėjas Dkk. ^ Didžiausias šėtonas, jei iš ubago ponas Mrc. Kumetis ir ponas – žmogus ir šėtonas LTR(Srd). Girtuoklis karčemoj ponas, namie šėtonas KrvP(Vrn).
◊ gývas šėtõnas labai daug: Tų mašinų gývą šėtõną anie tura Pln. Valkiojas ir valkiojas, jau gývą šėtõną privilko žemių Vvr.

Szatan.

Gal iš Šėtos šėtonai?

Ar iš kitur jie, tik siautėjo Šėtoj?

Σατανάς, cатана, шайтан, szatan - visur "a", ne "ė".

ךãtas (vok. Schotte) sm. (4) KŽ
1. MŽ, Sut, N, K, FrnW, NdŽ škotas: Šatų žemė Q462, SD364.
2. FrII313, K, Rtr, BŽ343,600, FrnW, NdŽ, KŽ prekiautojas, pirklys (ppr. keliaujantis): Tikrai tas šatas yra ST528. ^ Su šatu bei klebonu (kunigu MŽ423) nebylinėk MŽ, N, Sch97, PrLXVII17.
3. reformatas: Šãtų bažnyčia MitI133, KŽ.

Škotas.

Скот.

šãtija (nlt.?) sf. (1) Km, Pl, Dgč būrys, gauja (nenaudėlių, piktadarių): Nesusidėk su ta šãtija Blnk. Tokių šãtija susitaisė Pg. Priėmė ir jį ton šãtijon Blnk.

šatìljos (nlt.?) sf. pl. (1) K, NdŽ laivelio dugno lentos.

ךãtotis, -ojasi, -ojosi (sl.) skeryčioti, smarkauti: Ko tu čia šãtojies? Brž. ^ Šatojasi, matojasi – kampe kavojasi (šluota) LTsV599(Dv).

šatráika (hibr.) scom. (1) menk. vėjavaikis, plevėsa: Ta šatráika vėjus gaudo Snt.

ךãtininkas sm. (1) Plng, Gršl, Tl žr. šatas 2.

šatragõnas scom. (2) apie ilgą, laibą: Tokis milžinas šatragõnas Vlk.

šatrakõjis, -ė smob. (2) menk. kas ilgų, laibų kojų: Toks šatrakõjis! Dkš. Šatrakõjė ana, kūda labai Drsk.

šatramãzgis, -ė smob. (2) menk. kas nerimtas, paplavūnas: Tokią šatramãzgę mergą nusisamdęs, naudos neturėsi Sdr.

šatrãnas (nlt.?) scom. (2) pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis: Šatrãnai esat, ne linskleidžiai, kad teip plaikstot skleisdami Šts. Būs geldo[je] balti makaronai – neės šatrãnas Rt. Priėmė į žentus tokį šatrãną, beveik pačius užmušo Šv. | Įkìšu šluotą į subinę, ir galėsi šatranù lėkti Sd.

šatraū̃sis sm. (2) Snt vyras su ilgais ūsais, ilgaūsis.

šãtrinti, -ina, -ino intr. greitai eiti, važiuoti: Toks anos lengvus dviratelis, teip ana šãtrina Trk.

šatrùs, -ì adj. (4) DŽ, FrnW967, NdŽ, Grg gyvas, greitas, mitrus: Šatrùs vaikas – mitrus, neapsileidąs Šts. Šatrì gaspadinė, o vaikai kramais aptekę, nukramėję Ggr. Šatrì boba – visais raita jo[ja] Skd. Šatrusis berniukas mėgo visur landyti rš. Atbėgo kiškis į palaukę, šatrus, jaunas, pasiklausė, pastatęs ausis, kur šunes lojo P.Cvir.

1 šàtryti, -ija, -ijo tr. šnek.
1. LKKXIX113(Krš) godžiai valgyti.
2. Ub mušti.
1 sušàtryti šnek.
1. tr. godžiai suvalgyti: Sušàtrijom po tris kleckus i susirgom Krš.
2. intr. suduoti, sukirsti: Ans ta gerai sušàtrijo su tą lazda Ub.

šatrijà sf. (3b) FrnW967, NdŽ, Grg, (2) DŽ, NdŽ; Kos37(I), TŽI364
1. apie pikto būdo, pašėlusią, nesugyvenamą moterį: Jei kokią šatriją mergą gaus už pačią, aptalžys aną patį J. Jergau, koks rūstis mergos – šatrijà! Rdn. Neraminas tos šãtrijos bobos DūnŽ. Tokios šãtrijos ir užsimeta lėtims vaikiams Krš. Nepavydu Jonienei: tokią šãtriją gavo marčią, ka sriubos šaukšto gailias įpilti Sd. Pirmoji pati buvo kas vien reikiant pasiutusi, antroji – tikra šatrijà Brs. Jau tokios antros šatrijos must nė pekloj nebrastumi kaip muno merga Vvr. Ką ta, šatrijà ta! NmŽ. ^ O tu, sena šatrija! I. Ak tu, šatrijà! Vgr. Ana kaip šatrija suniurusi J. O rūstis mergos – kaip šatrijà Krš.
2. apie smarkią, judrią moterį: Tikra šatrijà ta merga: anai tik vakaruškos galvo[je] Grg. Ši mergikė tai tikra šatrija Als. ^ Ana kaip kokia šatrijà Vvr. Kaip šatrija laksto Kos264. Įpuolė kaip šatrijà Sd.

Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete, arba Luokės piliakalnis, Šatrija (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1393K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1199) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija.



Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos renkasi visos Žemaitijos raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko. Žmonės kalba, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Pelės kaip mat išsilakstė, ir taip prigijo Šatrijos pavadinimas.

ךatanas sm. BzB163, MitV20(WP218) žr. šėtonas.

ךatõnas sm. (2) NdŽ; Sut, FrnW žr. šėtonas:
1. Eik, šatõne, šalin DP107. Ieva ... pakurstymo šatono pakluso DP491.
2. Ko užsėdot, šatõnai, biedną bobą? Krš. Gavo šatõnas par kepenas (gavo mušti)! Krš.

šàte interj. Plv cit (tildant kelis asmenis): Vaikai, šàte, per jūs riksmą negalima nei susikalbėt! Mrj.

2 ךatrà sf. (4) Š, NdŽ, (2) NdŽ; M, Rtr, KŽ žr. 2 šėtra 1: Kada šatrosu gyvensit, būsit kaip šviesumas sparnų karvelio Mž289.