Tėvai ir vaikai

Person.

Per + son?

Gal, vis tik, atvirkščiai, nuo tėvo?

son
O.E. sunu "son," from P.Gmc. *sunuz (cf. O.S., O.Fris. sunu, O.N. sonr, Dan. søn, Swed. son, M.Du. sone, Du. zoon, O.H.G. sunu, Ger. Sohn, Goth. sunus "son"), from PIE *sunu-/*sunyu- (cf. Skt. sunus, Gk. huios, Avestan hunush, Armenian ustr, Lith. sunus, O.C.S. synu, Rus., Pol. syn "son"), from root *su- "to give birth" (cf. Skt. sauti "gives birth," O.Ir. suth "birth, offspring"). Sonny as a familiar form of address to one younger or inferior is from 1870. Son of _____ as the title of a sequel to a book or movie is recorded from 1929.

Sunu - sakė O.E., senobės anglai.

Dabar taip nebesako tie patys anglai (?), tik nebe senoviniai, šiuolaikiniai.

O senovės germanai sunuz sakė.

Lietuviais, šiuolaikiniais, apsimetinėjo...

O Goth. - gotams - gudams ir apsimetinėti nereikėjo.

daughter
O.E. dohtor, from P.Gmc. *dochter, earlier *dhukter (cf. O.S. dohtar, O.N. dottir, O.Fris., Du. dochter, Ger. Tochter, Goth. dauhtar), from PIE *dhugheter (cf. Skt. duhitar-, Avestan dugeda-, Armenian dustr, O.C.S. dušti, Lith. dukte, Gk. thygater). The common IE word, lost in Celtic and Latin (L. filia "daughter" is fem. of filius "son"). The modern spelling evolved 16c. in southern England. Daughter-in-law is attested from late 14c.

Dhukter - šitaip dukterį vadino protogermanų protėviai.

Dabar taip nebesako tie patys germanai (?), nusišvebeldžiavo.


Tai kas čia kalbų tėvas-motina, o kas jų vaikai?

Tikrai, kur yra mūsų lyginamosios kalbotyros mokslininkai? Kokias aukso kasyklas jie rastų baltų kalbose. Dabar tuos aukso gabalus svetimieji atsitiktinai suranda ir stebisi. Štai, pavyzdžiui, Jeff Cox paskelbė straipsnį: "Found! The source fo our languages" (Quinto Lingo November 1969). Jame populiaria forma supažindinama kaip kalbininkai ieško indoeuropiečių seniausios prokalbės. Vienas iš būdų yra atrinkti žodžius, kurie turi giminingas formas įvairiose indoeuropiečių kalbose. Pasirodo, kad, pavyzdžiui, "žiema, šaltis, sniegas" turi giminingus atitikmenis, bet žodis "jūra" - neturi. Dar daugiau pasako floros ir faunos pavyzdžiai. Indoeuropiečių kalbose nėra giminingų žodžių, kurie apibūdintų dramblį, beždžionę, ryžius, palmę, bambuką, tačiau tokie žodžiai kaip ąžuolas, beržas, pušis, gluosnis, vilkas, bebras, šeškas, lūšis, pelė, arklys, vanagas, bitė, medus visi turi giminingas šaknis daugelyje kalbų. Tais gamtos diktuojamais duomenimis remdamasis autorius nustato, kad indoeuropiečių kalbos šaltinis turi būti kur nors prie ribos, vedančios nuo Skandinavijos į Graikiją. Toliau jis rašo:

"Netoli tos srities randame pačią konservatyviškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų-lietuvių kalbą. Kalbininkai sutinka, kad lietuvių kalba iš visų kitų kalbų mažiausiai nutolo nuo originalios indoeuropiečių prokalbės. Yra duomenų, kad lietuvis gali suprasti paprastas frazes iš sanskrito kalbos. Kalbos konservatyviškumas yra susijęs su pastoviai gyvenančiomis ir izoliuotomis tautomis. Lietuvių kalba dabar yra tebevartojama ten, kur ji buvo vartojama prieš 5000 metų." Straipsnio pabaigoj autorius atsako į klausimą - iš kur kilusios indoeuropiečių kalbos, tokiais žodžiais: "Vyraujanti nuomonė yra, kad ta sritis siekė nuo pietinės Lietuvos iki šiaurinės Rusijos stepių. Iš tų žemių mūsų prabočiai iškeliavo ir apgyvendino didžiąją pasaulio dalį."

Tai kodėl mokslinčiai patupdė lietuvių kalbą kalbų medžio šakele, ne kamienu būti?

Chamas (Hamas) – biblinis veikėjas, antrasis Nojaus sūnus, jaunesnysis Semo (Šemo) ir vyresnysis Jafeto brolis. Minimas jo nepagarbus elgesys su tėvu; už jį Nojus prakeikė (Pr 9:25-27, tris kartus) būti vergu Kanaaną - vieną iš Chamo sūnų (Pr 10:6), laikomą kanaaniečių protėviu.

Žodis chamas tapo bendriniu daiktavardžiu, žyminčiu nejautrų ir brutalų žmogų, galintį viešai niekinti, įžeidinėti kitus žmones.