Kapela

Kapela - chapel.


Šitoj kapeloj ženijasi, o šitoj pagrabinių vainikų ant sienų prikabinta.

Pasakojama, kad pokariu pelkėse netoli koplyčios lietuvių partizanai prigirdė rusų stribą. Ir ruso dvasia esą nerimstanti iki šiol.

Lietuviai ir rusai ar partizanai ir stribai?

chapel
early 13c., from O.Fr. chapele (12c., Mod.Fr. chapelle), from M.L. cappella "chapel, sanctuary for relics," lit. "little cape," dim. of L.L. cappa "cape" (see cap); by tradition, originally in reference to the sanctuary in France in which the cape of St. Martin of Tours was preserved; meaning extended in most European languages to "any sanctuary."

relic
early 13c., "body part or other object from a holy person," from O.Fr. relique (11c.), from L.L. reliquiæ (pl.) "remains of a martyr," from L., "remains, remnants," noun use of fem. pl. of reliquus "remaining, that which remains,

Koplyčia.

Koplyčia (lot. cappa – apsiaustas, paltas; deminutyvas – capella) – nedidelis katalikų arba anglikonų religinės paskirties pastatas.

kap|ela, kapelos

1. muz. orkestras, ansamblis, mažesnis choras: Kaimo kapela. Šokių kapela. Choro kapela.

2. ntk. = koplyčia.

Koplyčia, tai koplyčia.

3 kopelis scom. Klm kas kopia, grobia, vagišius.

×kopyčia (l. kapica) sf. vienuolio drabužis, abitas: Kėlės vienas minykas … Liuteris, kuris, numetęs kopyčią, pradėjo maišyt ir atmaininėt visus luomus ir visus Dievo ir žmonių daiktus DP518. Mes kopyčiose ir kitose stebuklingose drapanose vaikščiotumbim MPIII29.

1 kòpija sf. (1) DŽ
1. tikslus originalo nuorašas: Jis dabar kopiją rašo J.Jabl.

×koplõnas (plg. kaplanas) sm. (2) kunigas: O kam gi bus daugest asmokų (skatikų), kap ne koplõniep? Zt. Sūnus žmogaus bus išduotas vyriausiemus koplonamus ir mokytiemus rašte Ch1Mt20,18. Būt paklusnumis kunigui, arba koplõnui DP205. Eik, pasirodyk koplonui BtLuk5,14.

koplyčià (l. kaplica) sf. (2), koplýčia (1) NdŽ
1. SD84, K maža bažnyčia; atskira didelės bažnyčios ar kito pastato dalis, kur gali būti laikomos pamaldos: Pamaldas atliko koplỹčioj Dkš. Pastatė koplỹčią OZ24. Vyskupas buvo ką tik sugrįžęs iš bažnyčios ir savo koplytėlėje ruošėsi laikyti mišias A.Vien. Ant kalno koplytėlė JD530. Žemaičiai koplyčios nekušino S.Dauk. Ant marių yra sala, o ant tos salos koplyčaitė BsPIII113. Šimas, susmokęs su pačia, nuėjo koplyčėlėn, katra buvo an kapų BsPII299. ^ Koplyčia tiktų, bet abrozdas netinka (turtas geras, tik mergaitė ar jaunikis netinka, menkas) Vkš.
2. ppr. dem. ant stulpo ar prie medžio pritvirtinta stoginėlė su kurio nors šventojo figūra: Švento Jono koplyčìkė Srd. Užmaniau pastatyti koplyčėlę ties šaltiniu V.Kudir. Šaly kelio stovi kryžiai, koplytėlės rš.
◊ sopulių̃ koplyčià kas nuolat serga: Ligų pagultą žmogų vadina sopulių̃ koplyčià Trg.

Kam koplyčia, o kam ir kaplyčia.

×kaplyčià sf. (2) K; N = koplyčia.

2 kapà (l. kapa) sf. (2, 4)
3. NS1280 bažn. kunigo liturginis apsiaustas: Kunigs kapa antsisiautęs M.Valanč.

kapelà, -èlos sf. (2)
1. rš maža bažnytėlė, koplytėlė.
2. DŽ choras; kartais pučiamųjų instrumentų orkestras.

kapeliõnas sm. (2) NdŽ, DŽ; SD83 bažn.
1. kunigas – tikybos mokytojas: Troboj daugiausia buvo jaunų vyrų ir merginų, kurie visus reikalus puikiai sprendė be klebonų ir be jokių kapelionų (sov.) J.Balt.
2. namų bažnyčios kunigas Anglijoje.

kaplianõsis, -ė smob. (2), kaplianósis (1) Ps žmogus lenkta nosim: Pažįsti tą kaplianõsį? Rm

kaplanõsis, -ė smob. (2) žr. kaplianosis: Jaunesnį pažįstu – toks kaplanõsis Bsg.

×kaplanas (l. kapłan) sm. kunigas: Ėjo tuo keliu kaplanas VlnE107. Pasirodyk kaplanui Vln62. Kaplanai testa vienos mateis (= moters) vyrai Mž30. Su vyresniais kaplanų BzB237(BBLuk22,4).

O čia dabar kas?

Nereikia labai imt galvon.