Stainaz

stone (n.)
O.E. stan, used of common rocks, precious gems, concretions in the body, memorial stones, from P.Gmc. *stainaz (cf. O.N. steinn, Dan. steen, O.H.G., Ger. stein, Goth. stains), from PIE *stai- "stone," also "to thicken, stiffen" (cf. Skt. styayate "curdles, becomes hard;" Avestan stay- "heap;" Gk. stear "fat, tallow," stia, stion "pebble;" O.C.S. stena "wall"). Slang sense of "testicle" is from mid-12c. The British measure of weight (usually equal to 14 pounds) is from late 14c., originally a specific stone. Stone's throw for "a short distance" is attested from 1580s. Stone Age is from 1864. To kill two birds with one stone is first attested 1650s.

The good old days - what were they?

Stone Circles.

Stone ship.

Stone of Sisyphus.


Stone of Scone.

Stone's theorem.

Steiner tree.

Einstein.

Stone shall stand.

Akmuo - stabs <36> [Stabis E 32]

Stone - stabas.


×staĩnas, -à adj. (4) KŽ; N žr. stainus.

×stainùs, -ì (plg. pristainus) adj. (4) [K], KŽ, Vdk; N, FrnW kuris gražios išvaizdos, stotingas: Stainùs mano žirgelis stovi naujoj stainelėj (d.) Lkš.


×stainãvas, -à adj. (4) J, KŽ, LKAI146(Rz, Pc, Gdž); M žr. 2 staininis: Stainavì arkliai Bsg.

×stainavìnis sm. (2) LKAI146(Ps) žr. 1 staininis: Pakinkyk savo stainavìnį, kaipmat nuvažiuosim Jnšk.

1 ×stainìnis sm. (2) LKAI146, staĩninis (1) LKAI146(Rs, PnmŽ, Lkš); KŽ gražus, gerai prižiūrimas, ne darbinis (važiuojamas ar jojamas) arklys: Jonis savo staininiùs grynoms avižoms šera, kad tik būtų kaip smakai Vkš. Tik stainìniams liuob uždės gardis Pln. Jo karieta, dvejetu žvilgančių staininių pakinkyta, stovi prie šventoriaus vartų M.Katk.

2 ×stainìnis, -ė (plg. l. stajenny) adj. (2) NdŽ, Grnk, staĩninis (1) Vl
1. NdŽ, Žr, Lk, Ilg, LMD(Lnkl) jojimui ar važiavimui skirtas, ne darbinis (apie arklį): Ale arkliai buvo jau geri, stainìniai visi Als. Dviem staĩniniais arkliais važinėdavo Grš. Stainìnis arklys geriau liuobiamas Vb. Atleka karieta su stainìniais arkliais Jdr.
2. NdŽ apie tvirtą, sveiką samdinį, tarną.

×stainià sf. (4) NdŽ, KŽ, LKAI51(Žml, Škn, Rz, Klov, Krs, Pc, Čk, Krk, Trs, Vdš, Lb), Mžš, Pkr, Rd, Kp, Antš, stáinia (1) J, JJ, Rtr, LKAI51(Rš, Pb), Trak; L žr. stainė: O ir prijojo svečių dvarelis, o ir pristatė stainio[je] žirgelių JV336. Pasigyrė bernaitelis, kad stainelėj žirgai. Kai nuejo panaitelė – pašalelėj žvirbliai (d.) Švd. Eik į žirgų stainužėlę, pašerk bėrus žirgelius JD502. ^ Keturi eržilai stovi stainioj, o penktas apie stainią laksto (kojinę mezga) LTsV619(Pkr). Ne tas arklys avižas ėda, katras dirba, o tas, katras stainioj stovi LTsV173(Rm). ║ tvartas gyvuliams laikyti: Kodylą [davė] dėl smarvės attolinimo anoj stainioj ŽCh36.
◊ kaĩp ant stainiõs smarkiai: Dabar vaikai auga kaĩp ant stainiõs Pšl. Žirgas staininis – žeria kaĩp ant stainiõs Vl.

×staĩnė (brus. cтaйня l. stajnia) sf. (2) NdŽ, FrnW, LKAI51(Up), Škt, Krš, Lk, Grd, Tt, Vdk, stáinė (1) [K], Rtr, KŽ, stainė̃ (4) LKAI5l(Pc), Bsg; N, M, BS136, Rtr arklių tvartas, arklidė: Arklius nuvesk į staĩnę Rs. Stainìkė LKAI51(Rt). Ir atsiliepė jaunas bernelis po stainę vaikščiodamas MitI114(Brt). Stainėj žirgus suradau KlvD140. Tėvučio dvarelė[je], naujojo[je] stainelė[je], ten balnoja brolelis bėrą žirgelį StnD11.