Trakgrūšiai patrakėliai

1 trãkas sm. (2) J.Jabl, NdŽ, Žlp, Nmk, (4) P, J.Jabl, Š, Tvr, Sdk, Srv
1. Kos56, L, JbL349, Alz, Kur, Pn, Krkn, Gdž, Lnkv, Bsg, Btg, Slnt aukšta, sausa pieva, apaugusi retais krūmais bei medžiais, miško aikštelė: Par mum trãkas – tai pievos su krūmais Šmn. Beržynai, elksniai, lazų yra – tai trãkas Nmk. Prieg Valkinykų yra tokis trãkas, toki gojeliai Vrn. Juodas trãkas tokis DrskŽ. Trãkai užeję rakštumynu in Žilinus Al. Pernai par visą vasarą karvės po trakùs ganės Vdk. Lazdynų padaugiau tan trakè [auga] Svn. Vieną sykį piemuo ganė tas ožkas trakuose SI372. Ganė kiaules ant pūdymo arba aveles ant trakelio TS1902,6b. Jau prisigrėbiau trake šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių NS331(Ppl). Ganau karvytę po traką, neš karvytė pienelio po lašą NS147(Brž). Ėsk, karvyte, po traką, nešk pienelio po šlaką (d.) Kp. Taip gražiai siaudžia trake bitinėlis, taip gražiai joja broliukų pulkelis LTR(Glv). Siuntė mane motynėlė … į trakelį riešutėlių JD842. O Abraomas pasodino traką Bersabeoje ir šaukėsi ten vardo Viešpaties Dievo amžino Ba1Moz21,33. Kad šienas iš trakų, nereiks nė abrako Lk. ║ pieva, kur yra beržų: Trake berželis stovėjo, beržo lapeliai mirgėjo LTR(Btr). Svyravo lingavo trake beržaliai NS120(Ppl). Gale lauko trakẽlis, tam trakẽly berželis JD106. Šilai pušynai, trakaĩ beržynai, tai gražiai jojo brolelių pulkai JD477. Palenkčiau trãko berželį, pakarčiau šelmį bernelį JD397.
2. Lex47, R, MŽ, N, [K](Tlž), M, MitIII539, L, Rtr iškirsta ar išdegusi miško vieta, skynimas: Dabar čia vienas trãkas, vieni krūmai susipynę Pgg. Iškirsta tenai, tik trãkai liko, ir šakų neseka pririnkt Trak. Po visas ganyklas ir trakus čežėjo žmonių varguolių, kuriems Sviestavičius atidavė kerus išsilupinėti Vaižg. Kur šlamėjo ąžuolynas, nū jau kloji trakas plynas rš. Tą kumelę pasikinkė į žagrę ir ėmė trake kelmus plėšt BsMtI81(Brt). Viduryje savo miškėto krašto trakus skina rš. Katras (vaikas) rėks, kiš į maišą, … veš į traką, mainys ant pyrago (lopšinė) LLDI53(Šlv). ^ Šilais basą, trakais nuogą vadžios tave (sakoma marčiai) B653.
3. LTEXI370 krūmai ar medžiai, augantys po medžių vainikais, pomiškis: Trakas teikia pašarą ir prieglobstį daugeliui paukščių ir žvėrių rš.
4. sing. Pg, Kp, Rm, Rgv, Pš smulki, švelni žolė ar šienas iš sausų vietų: Mūsų pievose trakas neauga – viksva ir viksva Tr. Trakas – sausų vietų smulki žolė rš. Vieną galą prikišėm trãko Slm. Trako šienas avių labai ėdamas Vb. Užginkit karves ant trako, tuoj bus daugiau pieno VšR. Žirgams – šieno trako, o jei nebūtų trako, kad ir avižų abrako DS173(Rs). Mūsų bėriams žirgeliams bus šieno trako, nereiks nei abrako LTsIV716. Duok žirgui abrako ir šienelio trako, o man jaunam jaunuolėliui – jauną panytėlę LTR(Rm). Šienas trãko geresnis už abraką J.
5. BŽ63 miško (kartais ir lauko) kelias ar takas: Eisim trãkais – arčiau bus Nj. Prasibrovusi pro vilkuogėmis ir gailiais užkerojusius krūmokšnius, ji išlindo į siaurą traką rš. ║ tarpas tarp pelkių ar ežerų praeiti, pravažiuoti: Važiuok trakù Tvr. Pravažiavo pro trakaĩs Tvr.
6. CI793 aptvaras.
7. daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų: Par dieną du trakù vasarojaus privežė Šauk. ║ toje vietoje sukrautų javų, šieno kiekis: Dobilų dar mačiau daržinėj užrakinta, visas trakas tebėra gale, o arklius dvasina Žem.
8. apvadas, pakraštys: Trakų̃ kuska (su apvodais) Plng.
9. NdŽ žr. 1 traka 2.
◊ trãko žolė̃; LBŽ(Pn), LFIII499 kryžmažiedžių šeimos augalas, miškinis čeriukas (Roripa silvestris).

2 trãkas sm. (2) DŽ, NdŽ, Ms, Slnt trakimas, siautimas, šėlas: Trãko laikas buvo pirmu (po karo) Trkn. ║ ruja: Trãko mėnuo Ms, Slnt. Šunims užejo trako mėnuo J. Kaip trako mėnuo užeina, drinka šuo, t. y. tranka, trista JI348. Adventas – vilkų trako laikas rš.
◊ trãko naktìs Ggr tokia religinė žydų šventė (baisioji naktis).

3 trãkas, -à adj. (4) FrnW
1. K.Būg, LVIV219, Š, DŽ pašėlęs, padūkęs, smarkus: Ta boba trakà J. Daleisk trakam trakuoti kiek tinkamam M.Valanč. | Įsivėlė ilgainiui į jų (Atėnų) ūkę traka liuosybė S.Dauk. ^ Juo plikas, juo trãkas JI686, DūnŽ, Brž. Juo plikas, juo (tuo Jnš) trãkas, juo šala, juo bėga Kln, Prk. Plikas, o trakas S.Dauk. Kaip tik plikas, tai ir trakas LMD(Grz).
trãka n.: ^ Juo plika, juo traka S.Dauk, Plt. trakỹn adv.: Ji prie jaunikaičių kaip smala prie tekinio! Kaip tik senyn, teip ir trakyn Žem.
2. [K], LsB169, K.Būg, KŽ, Škn kvaišas, paikas: Toks puspaikis trakas N. Atvažiavo plikas trãkas, įlindo į ūkį ir dabar, matai, aš jau niekas, jau ans ponas Šts. Plikas trãkas iš numų išlėkė Brs. Pliki trakì, an darbo vis tiek nejemas KlvrŽ.
3. pasiutęs, sergantis pasiutimo liga: Trakùs gelbėjo be kokios lazaretos Dr.

4 trãkas, -ė smob. (2) NdŽ senovės trakų genčių žmogus.

trãkė sf. (2) NdŽ žr. 1 trakas 5: Kalavijonys pagriejusys tenai grobio žinomomis trakėmis girių laimingai visados pagrįžo į anapus Daugavos upės S.Dauk.

1 trakė́nas, -ė smob. (1) NdŽ, DŽ1, LKAI146(Stak), LTEXI370 pirmiausia Trakėnų žirgyne (Rytų Prūsijoje) išvestos veislės arklys: Garsi trakėnų veislė buvo sukurta iš prūsų, žemaitukų, anglų, arabų [veislių] žirgų sp. Tėvas turėjo trakė́nus vis Tlž. Trakė́nai kai ugnis – laibi, greiti Smln. Įsteigė trakė́nų veislyną Smln. Tas trakė́nas ka leka, – mama tiktai laksto po raguilas End. ^ Greitas kaip arklys trakė́nas Šk. Eidavau kaip trakė́nas, o daba pažeme čiužt čiužt Krž.

2 trakė́nas, -ė smob. (1) NdŽ; Db žr. trakietis: Rasit tau, Keistuti (= Kęstuti), nei nesisapnavo, idant padarytų teip trakė́nai tavo! Gmž.

trakė̃tis, -ė smob. (2) kas trakas, padūkęs, smarkus: Trakė̃tė karvė – ilgais rietais Gršl.

×trãkgrūšiai (hibr.) sm. pl. (1) tokia karčių kriaušių veislė: Trãkgrūšiai patrakėliai – veikiai pūna Šts.

trakiẽtis, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, KŽ žr. trakiškis: Visi juk jie – tie patys lietuviai: vieną kalbą vartoja, visi tuos pačius dievus gerbia – ir balyniečiai, ir liškiaviečiai, ir trakiečiai V.Krėv. Trakiẽčiai daugiausia lenkuoja Vvs.

trakìmas sm. (2) DŽ, NdŽ
1. → trakti 3: O jau tų vaikų trakìmas, tverties negal Šts
2. Vaižg pasiutligės virusas.
įtrakìmas sm. (2) → įtrakti 1: Įtrakimas paliko ilgesnei valandai Db.
patrakìmas sm. (2) NdŽ; L → patrakti:
1. Ser Šunie buvo patrakìmas YI. Patrakimas pats iš savęs negali atsirasti Vaižg.
2. Ser.
3. Rūstybė yra trumpas patrakimas VP40. Nu tatai patrakìmas! Krt.
4. Patrakìmą tą savo veda Smt.
5. Saulėtekiu y[ra] pats tas patrakìmas, pats tas pastipimas [speigo] KlvrŽ.
6. → patrakti 7: Kol nepradeda svietas kalbinti šeimynos, tol pas jos patrakimo nėra Kos234.
7. įgeidis: Nu pats patrakìmas žanyties J.
8. pagedimas: Patrakimas papročių paskubino prapuolenę tų galybių rš. ^ Dygstant ir žilstant didžiausias patrakìmas Grg.
◊ iš patrakìmo labai smarkiai, pasiutusiai: Iš patrakìmo rėdos mergos kita prieš kitą J. Sukumpino drotelę, įkišo į matorą, kad eita mašinas – iš patrakìmo Nt.
patrakìmo kartà nusistebėjimui reikšti: Patrakimo karta! – lygų lygiai keturias savaites parlijo – benorėk sausie bulves nusikasti Šts.

trãkindinti, -ina, -ino cur. 3 trakinti 2.
patrãkindinti cur. 3 patrakinti; sukurstyti maištauti: Aleibiades į Aziją nukako, atėnionų ūkes patrakindino (užbraukta, viršuje piles sukėlė) orumu savo vardo S.Dauk.

trãkininkas, -ė smob. (1) K
1. trako gyventojas: Trakininkai apei Paupį, toliau – girinaičiai Vdk.
2. MŽ, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ lydimo, kirtimo gyventojas.

1 trakinỹs sm. (3b) NdŽ, DŽ1
1. trakimas, siutimas, didelis įniršis: Anam užeina toks trakinỹs ir tranka J. Ana trãkinį sudirba J. Pačiame trakinė̃[je] buvo žmogus Šts. Muno vyruo kumet užeina trakinys, ta ano nėkaip nenuraminsi – daužos, blaškos Kal.
2. išdykavimas, šėliojimas: Musit trakinys i užejo, ka teip laistotės?! Brs.
3. didelis geismas, įkarštis: Trakinỹs užejo, i vaikis išbėgo pri savo Petronės Kal.
◊ trãkinio galvà padūkėlis, pasiutėlis (apie žmogų ar gyvulį): Trãkinio galvà tas vaikas, būs kur i pabėgęs Šts.

3 trãkinti, -ina, -ino NdŽ, KŽ, trakìnti, -ìna, -ìno NdŽ, DŽ1
1. Rtr, Ser caus. trakti 4.
2. G117 caus. trakti 5: Tuom tarpu Vytautas paikino ir trakino tuos (žemaičius), kurie vokiečių klausė ir jiems vergavo S.Dauk.
3 ištrãkinti tr. NdŽ, KŽ sukurstyti maištui, pakelti maištingumą.
3 patrãkinti, patrakìnti NdŽ caus. patrakti 2: Patrakìnsu tavi vienai dienai, jei trakio išgersi stiklą Nt.
3 užtrãkinti caus. užtrakti: Užtrãkino ruskius, ir veš žmonis į Rosiją Šts.

2 trakinỹs, -ė̃ smob. (3b) kas pašėlęs, pasiutėlis: Je, je, trakinỹ, kur tu čia bepulsi, butą pragėręs! Šts. ^ Trakiniuo[ja] kaip trakinỹs Šts.

trãkalis sm. (1) Šts labai stiprus alus: Ten dirba trãkalį, tokį alų, katras smenga į žemę Yl. Ir išeita trãkalis toks, kad iš proto išsikrausto, prisigera, eita stalais, krėslais par trobą Yl. Par talką trãkalis būs sudirbtas Rnv.

Veža!

trãktorninkas (-nykas), -ė smob. (1) NdŽ, traktórninkas (1) Lkž žr. traktorininkas: Tas į trãktorninkus mokos DūnŽ. Ta tas trãktorninkas padėjo [suarti] Vgr. Traktórninkas tas y[ra], kur su traktoriu dirba Lnk. ^ Stiklą lenkia kap trãktornykas DrskŽ.

×traktierúoti, -úoja, -ãvo tr. KII232, Pgg vaišinti (ppr. svaigalais): Jauna šinkarkėlė … midutį šinkavo, ponus traktieravo BsO327.
×patraktierúoti tr. KII232 pavaišinti (ppr. svaigalais): Tą reizą piršlius patraktierúoja gerai Pgg. Mus dėdė gerai patraktierãvo Dov. Apie valgį nesirūpink, dar aš ir tavę patraktieruosu BsMtI133(Brt).

×traktiernia sf. žr. traktierius: Atėjo jis (karalaitis) sykį in traktiernią, insižiūrėjo to šinkoriaus mergą BsPIV182(Brt). Pagyveno berniukas par kupčių, ažsipelnyjo daug piningų ir ažuvedė savo ūkį instaisęs viešbutį (traktiernią) BsPII267(Jž).

×traktiẽrius (l. traktjer(nia), rus. тpaктиp) sm. (2) DŽ1, NdŽ, FrnW, trãktierius (1) NdŽ; Tr psn. užeigos namas su svaiginamaisiais gėrimais, smuklė: Traktiẽriaus laikytojas BŽ564. Pakeliais būdavo traktiẽriai, karčemos Rk. Tie traktiẽriai būdavo mieste Skrb. Tuojau mane už rankos, į karietą, ir tiesiai į traktierų LzP. Ta jo laimė davus kiek ten jau pinigų ir liepus eit į miestą apimti traktierių BsMtII195(Slm). Nueidavo traktieriun, nusipirkdavo alaus už tą pinigą LTR(Slk).

×traktiernė sf. Tat, M, KŽ žr. traktierius: Priėjo jisai tokią traktiernę. Toj traktiernė[je] visi smūtni labai LB262. Tas žydas labai buvo turtingas: jis turėjo traktiernę ir dvarą, sodą gražų prie traktiernės BsMtI121(Brt).

×trãktyti, -ija, -ijo NdŽ; FrnW žr. traktavoti. | refl.: Ponai bent ant juoko vieno važiuos pri anuodums, … traktysis, vaišysis S.Dauk.

1 traktúoti, -úoja, -ãvo tr. DŽ, NdŽ, FrnW, TrpŽ; L aiškinti, svarstyti, reikšti savo požiūrį: „Trečiafrontininkai“ savo kūryboje iškėlė naujų temų arba naujai traktavo tradicines lietuvių literatūros temas rš. Abi prakalbos autoriaus traktuotos kaip priedai rš. Mechanikos raidoje svorio sąvoka buvo traktuojama nevienodai rš.

2 ×traktúoti, -úoja, -ãvo KŽ; Rtr žr. traktavoti.

×traktavóti, -ója, -ójo (l. traktować) tr. MitVI69(Mrc), Srj, Rm; KŽ, M, LTR(Mrk) vaišinti, mylėti: Ponas su savo draugais gėrė, valgė, ūžė, į svečius važinėjo ir pas save užsiprašęs traktavojo Tat. Ir tapė [Albertas III] su didele garbe priimtas ir traktavotas, kaip kunigaikščiams pritinka A1883,100. Aš ją po miestelį pavežiosiu, brangiais gėrimėliais (saldžiu vynutėliu Lnkv) traktavosiu NS1259(Brž). | Aš to seno seniai nemylėjau, dūmais traktavójau, kačerga vitojau VoL397(Grv).
×nutraktavóti
1. refl. vaišinantis nusigerti: Meldžiamas, sakė, kur taip nusitraktavojai?! Sz.
2. tr. vaišinant svaigalais nuskurdinti: Panaikintas monopolius ir traktiernia, kuri viekšniškius būtų taip nutraktavojusi, ka kelintasis būt ir be kelnių pasilikęs TS1902,10-11.
×patraktavóti tr.; DS128(Šmk) pavaišinti: Anksčiau ji mane visada patraktavódavo, o dabar pati neturi Prnv. Ar patraktavójo jum dėdienė? Dbk. Kūmas mane vynu i medum patraktavójo Sdb.

×traktameñtas (l. traktament < lot. tractamentum) sm. (2) psn.
1. M, KŽ vaišės, joms skirtas valgis ar gėrimas: Atėjo, atsinešė traktameñtų: geria, valgo Btg.
2. KŽ užmokestis, atlyginimas.


traktãtas sm. (2) TrpŽ, KŽ, LTEXII371; Rtr
1. mokslinis veikalas, kuriame išsamiai nagrinėjama kokia problema: Filosofijos traktãtas DŽ.
2. tarptautinė sutartis: Pagal traktatą [viena serbų-lužičėnų apygarda] 1815 m. buvo nuo Saksonijos atimta ir prie Prūsų karalystės pridėta A1885,152.