Žemdirbiai nieku gyvu nesutinka, kad europinėmis žemės ūkio lėšomis būtų uždarinėjama Ignalinos atominė elektrinė ir gesinami kiti Lietuvos ekonomikos gaisrai.
Na, čia jau per daug.
Ne dėl milijardo.
Milijardo Lietuvoj, regis, niekas "nepaveža".
Niekur nemačiau tiek dirvonuojančių laukų, kiek Tėvynėj Lietuvoj.
Dabar.
Kadaise, bent jau tuometiniam sojūze, buvom žemės ūkio pavyzdžiu.
Štai ką mes šiandien šnekam toliau:
Vyriausybė, Seimas, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai tikriausiai neiškovos lietuvių žemdirbiams tokių pačių europinių tiesioginių išmokų, kokias gauna ES turtuoliai vokiečiai ar net Bendrijos išlaikytiniai graikai, o mūsų ministrų kabinetui metų metais niekaip nesurenkant į valstybės biudžetą numatytų lėšų ūkininkus prislėgs nauji gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai.
1. Kur mes papuolėm?
2. Kodėl, po perkūnais, neiškovos?
Siųskit Briuselin Kremliaus kovų patirtį menančius kovotojus, jei jau vėlek, kaip kadaise, be Centro mes nebegalim.
„Ūkininko patarėjas“ surengė apskritojo stalo pokalbį „Jeigu išsipildytų „juodasis scenarijus“, kaip turime tvarkytis savo šalyje, kad žemdirbiai nebankrutuotų, neiškristų iš rinkos, aprūpintų Lietuvos piliečius kokybiškais ir ne pernelyg brangiais maisto produktais, o jų perteklių galėtų pelningai eksportuoti?”
Toks ir pasiūlymas: branduolines atliekas perdirbkim - į Nuclear Snacks.
O kuo gi misim - gyvenam skolon, sau maisto nebesusirandam patys...
Prie konteinerių, jei kas, visi netilpsim!
Nuclear Snacks ®
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą