Laža

1 lažà sf. (4) Mrj, Jnš, Gršl, Tl žr. 1 lažas: Artojai privalė eiti dirbti į dvarą; tas darbas vadinasi lažomis A.Janul. Sunki lažà Škn.

2 ×lažà (rus. лoжa) sf. (4) [K], J; R87 šautuvo buožė: Kai davė per galvą, ir sutrūko lažà Skr. Strielbos laža Škn. Lažà petį sutrenkė Dkš.

3 ×laža sf. (4)
1. žr. 2 lažas: Tris skatikus lažõs gausi už auksiną J.
2. užstatas: Jis lãžą padėjo penkius dorelius, kol aliai žabelio surinks J.

Ir dvaras, ir ložė, ir užstatas.

Lažybom pakvipo .

1 lãžas sm. (4) [K]; N, S.Dauk istor. priverstinis baudžiauninko darbas dvare: Lažo, visokių prievolių ir čyžės dydis priklausė nuo dvarininko ar nuomininko savivalės rš. Seneliai dvarui ėjo lažą, ir duso rėžyje tėvai E.Miež. Sunkus lãžas tame dvare J. Ryt nebeinu į lažą, atsikeliu ir drožiu vietos ieškoti LzP. Kiekvienas tik mano, kad kuo greičiau atlikus, kaip kokį lažą nuo rankų atmetus Žem. Į lažą ejo su savo spragilu, su savo šake, savo šluota Grg. Oi tas lãžas paėsdavo širdį (įkyrėdavo) Krkl. Kitados žmonys ponams lažùs eidavo Kv. ^ Ne lãžas, ne vaikas mažas, kur skubi? Šts.

2 ×lãžas (l. łaża, pranc. agio); M psn. primokėjimas, priedas, keičiant vienus pinigus į kitus, pvz., popierinius pinigus į auksinius arba sidabrinius: Už auksą, keičiant popieriniais pinigais, gauta lažo Tr. Kiek gavai lãžo? Sv.

Tris skatikus lažos gausi už auksiną.

lãžpinigiai sm. pl. (1) vietoje lažo ėjimo mokami pinigai: Jeigu kuris valstietis lažo nėjo, tai jis mokėjo lažpinigius, tuo būdu atsipirkdamas nuo lažo rš.

Aaaa...

1 lažìnis, -ė adj. (2) lažui priklausantis: Lažinė sistema rš. Valstietis lažinio darbo našumu buvo visai nesuinteresuotas rš. Buvo nelažinė diena, penktadienis, tad visi Šilėnų vyrai skubinosi į savo laukus V.Myk-Put.

2 lažìnis, -ė smob. (2) baudžiauninkas, lažininkas: Lengvai galėjai atskirti karališkius nuo lažinių V.Myk-Put.

lažis (?) sm. žr. 1 lažas: Neinu į lažį Kos90.

lažystà sf. (2) baudžiava: Mūsų sunki lažystà, dvarysta, kunigysta J. Lažystos, arba baudžiavos, gadynė rš.

×lažóti, -ója, -ójo intr. gulti, virsti (apie javus).
×išlažóti intr. išgulti: Jūsų rugiai išlažóję, pjovėjėliai išsižioję LTR(Aln). | refl.: Mūsų javai visaip išsilažóję, negalima nė pjaut Žsl. Išaugo rugeliai, išsilažójo (d.) Prng.
×palažóti intr. truputį išvirsti, išgulti: Ir mūs šiemet buvo kap kur palažójusių [rugių] Lp.

lažùs, -ì adj. (4) lūžtantis, lūžus: Avižos labai lãžios – sulūžo, sugulė Sb.

лажа

1. крим., жарг. сочувствие, поблажка, снисхождение.

2. крим., жарг. позор.

3. разг., мол. обман ◆ Заработок через иностранные обменники — это лажа на 100 %! Из онлайнового форума, 2007.

4. разг., мол. нечто ненастоящее, фальшивое, неприятное либо сделанное плохо, с ошибками ◆ А ведь без работы над становлением художественного образа в произведении получается полная лажа. Из онлайнового форума.

5. муз. жарг. фальшь, неточность в исполнении музыкального произведения.


Этимология
Происходит от цыганск. ладжь (лажь) «стыд, срам», далее от санскр. लज्जा (lajjā).

Gėda pelėda!

lãžyti, -ija, -ijo tr. eiti lažą: Lažą lãžiju J.

2 lažýti, lãžo, lãžė; Lex105 žr. lažintis. | refl. K: O ką, galėjom lažyties! Žem.
2 susilažýti žr. susilažinti: Susilažýti su kuom K.
2 užsilažýti susitarti, susidėti su kuo: Dabar gi tada užsilažyk, meldžiu, su viešpačiu mano, karaliumi Asirijos Ch2Kar18,23.