Groom

Speak English.

groom (v.)
1809, from groom (n.1) in its secondary sense of "male servant who attends to horses." Transferred sense of "to tidy (oneself) up" is from 1843; figurative sense of "to prepare a candidate" is from 1887, originally in U.S. politics. Related: Groomed; grooming.

Horse with Groom and Hounds.

Bride Groom.

...

grūmėjas, -a smob. M kas grumiasi, kovotojas: Rungtynės eina tarp dviejų grūmėj

grūmė̃ sf. BŽ135; M kova, grumtynės: Elnių grūmė kai kada tęsias valandų valandas Blv.