Pažinimas

Dangą tai dengiam.

Mylimą mylim.

Dainą dainuojam.

Išvestinę gi ne išvedam, bet apskaičiuojam.

Įvestinės išvis neturim.

Išvestines finansines priemones perkam, ne tam, kad ką nors norėtume su tom priemonėm padaryt, bet norėdami pralobti.

Paskui stebimės, kad subliūško.

Kas  lobsta lobistų pagalba, nepastebim.

Kad finansai iš žodžio lotynų "finis - pabaiga, riba", nekreipiam dėmesio.

Pinigus įsivedam, bet negirdėjau, kad reikėtų anuos išvesti.

Patys kažkaip pradingsta.

Būna taip, kaip tada, kai gerb. Lietuvos Respublikos Premjeras Gediminas Vagnorius apie rublinius indėlius per televizorių sakė - pinigų yra, nėra tik piniginių ženklų, neskubėkit, žmonės, į taupomąsias kasas tų indėlių, bus tų ženklų.

Nebuvo.

Gal jį telefoniniai sukčiai apgavo?

Turėtume jam padėkoti už pinigų pažinimą: pinigai yra įrašas, dabar - kompiuterio diske.

Įrašas apie mūsų skolas kompiuterio valdytojams.

Pažinimas.

išpažinìmas sm. (2) KII246; SD422,449, N, M, L6

1. → išpažinti 6: Žemė pilna bus išpažinimo Dievo Ns1832,2.

2. R59, MŽ79 → išpažinti 7: Kaltės išsipažinìmas DŽ. Ižpažinimas nuodėmių SD349. Ir darė išpažinimą griekų savo ChNe9,2. Klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Išpažinimas visų griekų savo, po krikšto papildytųjų P. | refl. KI198, N: Meilės išsipažinìmas KII28.

3. R178, MŽ236, D.Pošk, LL299 → išpažinti 8: Tas išpažinimas vieros ant daugio dalių dalijasi PK7. Karūnomis ir paparčiais bažnyčią Perkūno Kernavė[je] papuošė, kurios kybojo tenai iki išpažinimo vieros šventos S.Dauk. | refl. R, MŽ, KI549: Koktai yra mano krikščioniškosios vieros išsipažinimas LC1878,28.

išpažinìmas sm. (2)

1. Q75 → išpažinti 1: [Medis] išpažinimo gero ir pikto Bb1Moz2,9.

2. rš → išpažinti 5: Išpažinimas vieros MPV. | refl.: Ta visa giesmelė yra jų tikėjimo išsipažinimas brš.

3. Sut → išpažinti 6.

Regis, jau aišku.

Bet tik regis...

išpažìnti tr.

1. R pažinti, atskirti, nustatyti tapatybę: Ana mane išpažìno, aš ją išpažinaũ Pls. Matau, bet nebišpažįstu, akelės pasilpo Lk. Aš jį, rods, mačiau, ale n'išpažinaũ KII358. Tai tu išpažinaĩ visus paukštelius, tik neišpažinaĩ siero sakalėlio (d.) Nč. Ūmais išpažį́stamas KII335. Uošvė, žento n'išpažinus, vartus užrakino JV166. Vienas išpažino, pasakyt ketino, visus pavardėlėm gražiai išvadino (d.) Kp. Bet vaizdas jau taip nublukęs ir nušutęs, kad nebegalima išpažinti, ką jis vaizduoja I.Simon. Vilkus, vagis nuo tikrų piemenų išpažinti SE134.

2. refl. Plv, Srv gerai susipažinti: Jau su juomi išsipažìnome J. Nuvažiuosit, vaikai, ir išsipažinsit Rm. Kol išsipažį́si, bus tau tę nuobodu Skr. Jis vaikščiojo į turgų, išsipažino su turtingiausiais pirkliais ir išmoko suprasti kiekvieno daikto vertę J.Balč.

3. žinoti, suprasti: Nemokėjom ūtaryt, bo neišpažìnom tokių žodžių Ker. Niekas tave neišpažiñs, kad tu ne mergelė (d.) Smn. Iš vaisiaus medis išpažįstamas BbMt12,33. Daktarai ligos neišpažìno Lzd. Tegu gi anies išpažįsta, kai mokyti, ką čia aš durną galvą suksiu Klt. Kvaili, jie štukos neišpažį́sta Skr. ^ Sotus alkano neišpažį́sta Lš. ║ sužinoti: Bau apsūdija ..., pirm neng ... išpažinta būtų, ką jisai yra daręs CII676. Bernas išpažino, kam šunys priklauso prš.

4. pripažinti, patvirtinti, laikyti kuo: Seselė priėjus sveikino juos, išpažìndama per savo brolius Jrk100. Rasi, pavargėlių tėvų tavo nenorėjai nė sutikti, nė pagaliau išpažinti už tėvus? P. Visi ... išpažįsta jį karalium DP4. Kas tada išpažins mane po žmonėmis, ir ašen jį išpažįsiu po tėvu mano Ch¹Mt10,32. Visi svečiai išpažino piršlį už malagį M.Valanč. Pilotas ... penkis kartus išpažino po visų akim teisybę ir nekaltę jo DP171. Visi žmones išpažįs galybę jo MP85. Didį visose giminiose pašlovinimą širdyje pažįstame, tikime ir nasrais išpažįstame MKr23. | refl.: Ižpažinos esanti žemiausiąja tarnaite jo DP491. Po akim tavo nusižemindami tarnais tavais save nuoširdžiai išsipažintumim MKr24.

5. laikytis įsitikinimų, tikėti: Mūsų šalies įstatymai yra tokie, kad kiekvienas pilietis turi teisę išpažinti bet kurią religiją rš. Aš išpažįstu mokslą krikščioniškąjį MT1. Maž kas tarp jų teišpažįsta tikrą Dievą M.Valanč. | refl. tr.: Savo vierą išsipažìnti KI549.

6. SD422, B pasisakyti, prisipažinti: Sūnus pats išpažìno savo kalčią J. Dažnai išpažį́sta nuodėmes DK112. Ižpažink po akimis Pono, kad to niekad nevertas MP77. Kurių griekų reik tada išpažinti? Vln29. Gera buvo kalbėtis, išpažinti savo pačias slapčiausias svajones arba be žodžių skendėti tyloje rš. | refl. intr., tr.; R174: Neimaž nesigynė, bet tuojau išsipažino esąs ... krikščionis Ns1832,7. Jis norįs vislab išsipažìnt, ką jis daręs Jrk125. Tas žmogus dailidei išsipažino, kad jis Perkūnas esąs BsPI108. Po visų akim ižpažinos esąs sūnumi Dievo DP164. Ižpažįstasi po[a]kim kunigo SPI369. Savo griekus išsipažìntis KI198. O tačiau neišsipažino būti pergalėtais SE214.

7. patirti, pajusti: Ką čia per tuos vienus metus išpažìnsi žmogaus gerumą! Srv. Pas močiutę augau, vargo n'išpažinau JV691. Bevelyčiau negimusi nekaip vargužį išpažinusi JD734. Tu atlaidėlio neišpažįsi, nedėlios dieną vištas ganysi DvD284. Apkabink, pabučiuok, meilę išpažinsi LTR(Sln). Išpažino ji moterų stoną JV939. Tai duok man nuo rankos žiedelį arba išpažinti skaistąjį veidelį (d.) Brž. ^ Kad tu jaunų dienų neišpažìntum! (keik.) Šln. Išpažinsi vasarą be karvės, žiemą – be kailinių PPr61, LTR(Ps).

8. R125 turėti lytinių santykių: Moteriškę išpažìnti KI396. Moteriškė, kuri vyro neišpažinusi CI593.

9. sutikti, leisti: Neišpažįstu SD185.

išpažìnti tr.

1. S.Dauk nustatyti tapatybę: Aš tavę neišpažinaũ, maniau, kad anūkė ateina Dg. Žmogaus išpažýt negaliu, akla Drsk. Dabar pradėjau [tą žmogų] išpažìnt: jau i pasišnekam susitikę Mžš. Nusiprauskie, mergužėle, tep baltai burnelę – niekas neišpažis, kad tu ne mergelė LTR(Vs).

2. refl. susipažinti: Tai tada jie ir išsipažìno Pnd. Išsipažìnom, išsipasakojom Kvt. Jis su jais visais išsipažìnęs Skp.

3. įgyti žinių apie ką: Motinai gelbėjau nešti kiocius, teip išpažináu miestą Plik.

4. patirti, išgyventi: Mes tai išpažìnom jaunystę Žg. Dar aš neišpažinau jaunųjų dienelių, rūtų vainikelio LLDII606(Šll). Pas močiutę augau, vargo n’išpažinaũ JV942. | prk.: Aš nieko to turto neišpažinaũ – tik darbo daug, o pinigus jis ėmė Vl. ^ Kad tu jaunų dienų neišpažìntum! Šln.

5. suprasti: Pirma neišpažìnom tokių žodžių Ker. Mat labai gerai tas raides išpažinaũ Sb. ║ nutuokti, išmanyti: Apie kirmėles daktarai mažai išpažį́sta Graž.

6. pripažinti: Vasaros nėko neišpažį́stu; kad kur einu, i megztinį apsisiautu, i viską Krž.

7. DŽ atvirai papasakoti, išsakyti: Diedas kančių pamirkino, boba griekus išpažino LTR(Lš). Paskui, kap toji merga viską išpažino tai bobai, toj boba atsakė DS358(Vlk). Išpažìno, kad vogė Pns. ║ išduoti: Šitie ir kitus vagis išpažìno Dsm.

8. laikytis įsitikinimų: Tikrą tikėjimą išpažįstąs D.Pošk. Kadangi mes tave išpažį́stam, tad nepaduok mus pagonims, kurie tavęs nepažįsta BBJdt7,20. Yra teipag nekurie, kurie uparu savo vieros šventos krikščioniškos nenor išpažint PK209.

Kad jau taip pripainiojom, turėsim ką kunigui pasakyt išpažinties nuėję.  

Bet kodėl jie su pažinimu išpažinties nesieja?

Ko vis negana? 

Per mažai kalbamės.

Pasikalbėkim.