Wireles Virus

Graikai.

virus (n.) 

late 14c., "venomous substance," from Latin virus "poison, sap of plants, slimy liquid," probably from PIE root *weis- "to melt away, to flow," used of foul or malodorous fluids, with specialization in some languages to "poisonous fluid" (cf. Sanskrit visam"poison," visah "poisonous;" Avestan vish- "poison;" Latin viscum "sticky substance, birdlime;" Greek ios "poison," ixos "mistletoe, birdlime; Old Church Slavonic višnja "cherry;" Old Irish fi "poison;" Welsh gwy "fluid, water," gwyar "blood"). Main modern meaning "agent that causes infectious disease" first recorded 1728. The computer sense is from 1972.

Tai prišnekėta....

First recorded 1728.

 No, 1392.

.......

wire (n.) 

Old English wir "metal drawn out into a thread," from Proto-Germanic *wiraz (cf. Old Norse viravirka "filigree work," Swedish vira "to twist," Old High German wiara "fine gold work"), from PIE *wei- "to turn, twist, plait" (cf. Old Irish fiar, Welsh gwyr "bent, crooked;" Latin viere "to bend, twist," viriæ "bracelets," of Celtic origin). Wiretapping is recorded from 1904, from earlier wiretapper (1893). Wirepuller in the political sense is 1848, American English.

Wireles virus.

laītawiskai: vyras prūsiskai: wīrs
[wijrs 87]

m sg pl Nōm: wīrs wīrai Gēn: wīras wīran Dāt: wīru wīramans Akk: wīran wīrans

Vir

 Translation

Man, hero

What does the Latin word vir mean?

It means man, husband or hero. It is a second declension masculine noun.

Etymology

From Proto-Indo-European *wiHrós. Cognates include Sanskrit वीर (vīrá), Old Prussian wijrs, Old Irish fer, Old Norse verr, Ossetian ир (ir, "Ossetians") and Old English wer (English were-).

[edit]Pronunciation

• (Classical) IPA: /wir/

• Audio (Classical)

  MENU 0:00

[edit]Noun

vir (genitive virī); m, second declension

1. man, male human
2. grown man
3. brave man, hero
4. husband
5. (in military contexts) footsoldier
6. vocative singular of vir

Etymology

According to some, *wiHrós is derived from the verb *weyh₁- ("to hunt") (cf. Sanskrit वेति (véti), Lithuanian výti etc.), which would render the reconstruction as *wih₁rós, with *h₁ at the place of otherwise unreconstructable laryngeal *H, and the original meaning of "hunter".

Lithuanian výti ...

Wiktionary does not yet have an entry for vyti

..........

žodis: ultra vires[lot.], 

daugiau, negu leidžia jėgos.

Definition of ULTRA VIRES

: beyond the scope or in excess of legal power or authority

Origin of ULTRA VIRES

New Latin, literally, beyond power

First Known Use: 1793

Vieni vierija, kiti - vierni.  

Tik ar tie?

×viẽrnas, -à (sl.) adj. (4) KBII114, KI538, KGr223, BS152, K, Cp, LB347, NdŽ, KŽ

1. Lex89, Q220,520, H, H212, R, R174,355, MŽ, MŽ231,475, MKr28, AA, N, M, Š kuriuo galima kliautis, pasitikėti, kuris ištikimas, patikimas, atsidavęs: Joji žmona tai viernà LzŽ. Būsi tu manoji draugė, o aš tavo viẽrnas bernelis JV282. Pasilik visur vierna, iki smerties mylima KlvD173. Mergele, mano jaunoji, ar būsi mano viernoji? VoL 446. Ir atjojo trys jauni jaunikaičiai su viernais tarnais, su širmais žirgais NS539(Vb).Tolei tu nepaimsi šitų piningų, kolei neatsivesi su savim to, kas tau yra vierniausias BsPII200(Jž). Tie žemaičiai, vierni Dievui, laužo tikrą prisiegą LTI362(brš). Mūsų vierniems mylintiems padonims pranešam prš. Be atsakymo tavo gyvent negaliu…, maloniausias Jėzau, kuris drin palinksminimo ižtikimųjų (paraštėje viernųjų) sakramente paliktis teikeis DK156. Kas yra tarp visų tavo tarnų kaip Dovydas, kuris yra viernas (ištikimas) BB1Sam22,14. Moteris taipajau tetur… viernas visame Mž30. O čionai ponas Dievas mėgino stiprumą viernų savo, kurie buvo apgulime aname, ir parodė macį deivystės savo, jog anas moka ir su viernais, ir su neviernais daryt, kaip teikias MP80. Vierni ir pakažni didį džiaugsmą ir patiechą iš regėjimo Kristuso Pono turės ir gaus SE5. Ans myli viernuosius savo PK112. Dievas yra viernas, kuris neperleis jūsų gundinti VlnE98. Viešpats yra viernas, kursai jus pastiprins ir apsaugos nog pikto Ch¹2PvT3,3. Gerai, geras ir viernas tarne, viernu buvai and mažo, užstatysiu tave and daugio Ch¹Mt25,21. Tatai yra žmogus tikrasis par cūdus teisingus Dievo aprinktasis, viernas ir teisingas slūga Dievo ŽCh9. Vierniausias Q530. | prk.: Viernà meilė KII236. Viernõs širdies KII236.
viẽrna n. NdŽ; M. viernaĩ adv. KII236; Lex36, Q530, R174, MŽ231, M: Viernių̃ vierniáusiai KI46. Pakamorė vakmistrui pasikloniodams kepurę nuvožė ir, kas tarnui reik, atlikt viernaĩ pažadėjo K.Donel. Pasiliko ant trečių metų ir jau teip dabojos, kad tikt viernai ištarnautų BsMt II30(Srd). Dėl žmonių lietuviškai tur giedoti, dabodamas ant daugybės alba mažybės žmonių, kurioms prievalu viernai slūžyti Mž501. Viešpatis Christus nor patsai alga mūsų būti, jei viernai dirbsim Vln10. Duok meilėsp atsigręžimą id pabažnai gyventumbim, o tau viernai tarnautumbim PK22. Dėl tos draugystės apleis tėvą žmogus ir motiną, ir pristos viernai vienas antrop MP68.

2. tikras, neabejotinas, grynas: Vierni lietuvninkai N. Taigi dabar aš jus kaip viernas klaps pamokydams nei prancūziškai, nei vokiškai nepagyriau, bet tikt būriškai… pasakiau K.Donel. Sūnau Dievo viernasis, šiamui svietui duotasis,… susimilk ant mūsų Mž74. Kožnas chrikščionis viernasis kaltas yra atsakyti klausiančiam, kodėl šventą sakramentą altoriaus priim ir jo pageidž Vln66. Negali būt draugystė tikresnė, viernesnė ir stipresnė kaip malženstva PK232. Teipag tada tu tiešykis, kožnas krikščioniškas o viernas žmogau, prastybėj savo o nesylvartuok MP90. Duosiu jums geradėjystes Dovydo, kurios yra viernos Ch¹ApD 13,34. ^ O nesekioji kaip vierna avelė…, o tikras paveikslas jo MP9–10.
viernaĩ adv.: Viernaĩ išbuvo nekurta stuba visą nedėlią J. Aš jį, kaip kaimyns, viernaĩ bandžiau pamokyti K.Donel. Evangelijos bei epistolės nedėlių ir šventųjų dienosu, skaitomosios bažnyčiosu chrikščioniškosu, pilnai ir viernai perguldytos ant lietuviško žodžio VlnE1. Idant mes juos viernai ir tikrai vardan Tėvo ir Sūnaus ir Dvasios Šventos apkrikštytumbim PK192. Jampi viernai paduksį turėsi MP71.

3. R288,390, MŽ385,526, Trgn, Slk doras, teisingas, sąžiningas, nuoširdus: Viernas, atviros širdies žmogus R37, MŽ50. Viernas žodžiuose R67, MŽ88, N. Kurs neapgauna nieko, tas viẽrnas J. Labai viẽrnas žydas OZ63. Viernù žmogum možna pasitikėt Ūd. Aš esu viẽrnas, ir kiti visi yra viernì PP17. Kadang tu toks viẽrnas ir pasikakdinąs žmogus, te, dovanoju tau ir aukso bei sidabro kirvį Jrk.
viernaĩ adv.; Lex70: Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, o viernaĩ visur ir viežlybai pasielkim K.Donel. Tankiai an prisivertimo ragina žydą lietuvninkas ir teip ilgai jį kenčia, kol ans viernaĩ pas’elgia Jrk. Tik tu sakyk viernaĩ Všn. Viernai, atvirai, su vierna širdžia R37, MŽ50.

4. teisingas, nemelagingas: Kalbėsiva žodelį vierniáusią J. Bernužėli mano, baltas dobilėli, kalba mudu žmonužėliai daug neviernaĩs žodeliais JV276. Jūsų, berneliai, nevierna kalba! KlvD313. Tiesą sakai, viernus žodžius kalbi, ejau, lydėjau mergelę per lauką KlpD 40. Tikt ta giesmė vierniausia KlvD52. Viernas tai yra žodis ir visokio priėmimo vertas, jog Christus Jėzus atejo and svieto ižganyt griešnuosius Ch¹1PvTm1,15.
viẽrna n.: Viẽrna tau sakau LzŽ. viernaĩ adv.: Viernai žadėti N. Ans pasako viernaĩ, t. y. įsakmu J. Jį tiktai apie tatai viernai prašis MP67.

5. Nmn patikintis, neabejojantis, įsitikinęs: Anas neviẽrnas – nevierija LzŽ. Jis buvo viernas, jog ne vienos kaltybės nei piktenybės ant jo negalėjo rasti BBDan6,4. ^ Tai neviẽrnas Tamošius Tr. Eik tu eik, manai – meluoju, tu neviernas Tamošiau, kad sakau, tai tikėk LKKXVII 190(Šl).

6. tikintis: Viernas, tikįs Q225. Neviernas, nes vyras pašvęstas yra per vierną moterį. Motė teipag nevierna pašvęsta yra per vyrą Ch¹1PvK 7,14. Taip ant svieto jau, kaip mums švents praneša raštas, vis pulkelis miels viernų̃jų buvo mažesnis, kaip ans durnas pulks nelabųjų irgi bedievių K.Donel.