.jpg)
|
Pradžioj prisiminkim, kas darės su grynu pinigu:
Aukso gabalėlis -> auksinė moneta -> mažesnė auksinė moneta, bet užtai su Valdovo portretu -> paauksuota moneta -> nebepaauksuota, metalinė moneta -> nebemetalinis, popierinis pinigas -> e-pinigas (įrašas kompiuterio diske) -> ???
Pastarieji pinigai - labai intelektualūs.
O skaidrioj ekonomikoj, atseit, negrynaisiais pinigais dera atsiskaityt tarpusavy.
grýnas, -à adj. (3) Vlkv, Snt, Jrb, Kp, Tvr, grỹnas (4) Pln, Slnt, Šv
1. be priemaišų, švarus: Grynas auksas, grynas sidabras sp. Duona grynà, t. y. čystų rugių J. Pas tėvelį augau, gryną duoną valgiau JV198. Gryni javai N. Kur jas (kiaules), žmogau, vienu grynu (grynais grūdais?) iššersi! Srv. Tau duodu grynõs smetonos, kad liptų prie raguolio Dbk.Žiedas grýno aukso Dkš. Grynas smėlys Km. Viršūnės vis gryna malka, ne šakos KzR. Malka gryna, tik brangi Trgn. Jei grynaĩs (gyvais)pinigais mokėsi, tai pigiau leisiu Gs. Gavo gryno pelno 151 rublį S.Dauk. Duok žirgui avižėlių ir grýno vandenėlio Niem11. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19. Žveng žirgelis grynų aviželių, verk mergelė rūtų vainikelio S.Dauk. Davė žirgeliui grỹno abrakėlio, man berneliui žaliojo vynelio (d.) Dkš. Grynais šiaudais pašėrė JD622. | prk: Grynamè ore BŽ60. Iš grynų kaimiečių surinktas choras gana gerai padainavo keletą dainų rš. Nėra ir niekur nebuvo grynojo meno sp. Antras traukė aukštai ir grynu balsu dainavo rš. Gryna lietuviška kalba ir lipnesnė, ir suprantamesnė mūsų žmonėms A1884,147.
grynaĩ adv.: Ar jau grynaĩ (vienais grūdais ir miltais) penit kiaules? Ds.
2. tikras, visiškas: Naujas valstybinių mažmeninių kainų sumažinimas sudaro gryną laimėjimą gyventojams (sov.) sp. Esti tikra ir gryna meilėA.Baran. Atrasi tikrą, gryną teisybę J.Jabl. Bet tenai buvo gryni niekai Mš. Visa tai sakau iš grynos širdies rš. Aš jam grynu žodžiu (stačiai)atsakiau Lš.
grynaĩ adv.: Kuo pilnesnis bus demokratinis perversmas, tuo greičiau, plačiau, gryniau, ryžtingiau išsiplės ši nauja kova rš. Jis man grynaĩ tikiLnkv. Nesutarėm grynai [susitikti], tai gal ir neateis Lnkv. Grynai dvi dukterys tėra Žem. Dar grynaĩ nežydėjo, kai pjovėm Vlkv. Aš grynaĩ žinau, kad jis neturi piningų Trg. Tai jis grynaĩ baudžiavą žinojo Brt.
3. geras, rinktinis: Kiaušinis grýnas valgymas Sml. Jam bet kaip nepaduosi, vis ko grynesnio reikia (grietinės, sviesto) Sml. Tokios grynõs košės išviriau, vienan piene, o da nenoriat valgyt Slm. Baltas, grynas pyragėlis JD144. Padariau alutį saldų, gryną TŽI258. Grynos drapanos(labai geros) Kp. Apsirišus pačia grynąja skarele Slm. Grýnos avižos (dideli grūdai, šiaudai geri) Kp. Gryna merga (gražiai apsitaisiusi, šauni) Skp. Kas, ar prastas, ar grynas svečias atėjo? Pl. Grynų̃ (neprastų) berniokų buvo prisirinkę Kp. Būtų slaunas vaikas, kad visur sodintų grynojoj vietoj Kp.
grynaĩ adv.: Reikia jau gryniau (geresnį ėdalą) pradėt duot kiaulėm, prastai nebeėda Ds.
4. riebus: Grynà žemė (kur trąšos dėta) Ds. Tokia grynà jų mažoji mergaitė Ds. Šiaip būtų gera karvė – pienas grýnas, ale kad neėdri Ut.
grýna n.: Nevalgau, kad grýna (per riebu) Kp. grynaĩ adv.: Kogi jis nebus atsiganęs – grynaĩ valgo! Dgl.
5. švarus, nesuterštas: Kad ir vargingai gyvenu, bet gryna mano troba J.Jabl. Vasaros naktys šviesios, trumputės, pilnos ramumo, labai grynutės BM432. Aš grynesnis už sniegą rš.
6. nesuteptas, doras: Gryna sąžinė rš. Jų grýnas kiemas (doras, neapkalbamas) – niekas nieko jiem, žmonėm, negalia sakyti Jnšk. Būk grynas ir liuosas viduje srš.
7. lingv. nesudėtas, neišplėstas: Veiksmažodžio lytis – viena, be linksniuojamojo žodžio – daro grynąjį tarinį J.Jabl. Sakiniai vieni yra grynì arba neišplatinti, kiti išplatinti Jn.
8. tariamas be oro varymo į nosies vidų (apie kalbos garsus): Nosburninių vietoje sako grynàs, bet ilgas balses Jn.
grynaĩ adv.: Ištaria [dalis žemaičių] žąnsį, ąnsą pro nosį, o avį, akį – grynaĩ pro burną Jn.
9. Ad nuogas; plikas: Grýnas, basas išbėgo iš namų Vrn. Grynas kap pirštas Dkš. Nuogas, grynas, nurėdytas, kai motinos pagimdytas Ml. Guli kiškis ant dirvono, grynas, be žiupono (flk.) Lkm. Kap rengiaus, tai pusė dienos, kap išejau, tai pusė grynõs Lp. Jis grynu delnu ansyk kerta septyniasdešimts galvų BsPIV98. Vienmarškiniai ir grynomis kojomis vaikščiojat Gmž. Pastatyk prie urvo durių kareivius su grynais(ištrauktais iš makščių) kalavijais rš. Neužginta niekam grynõm akim in žvaigždes žiūrėti A.Baran. Rudenį lapai pagelsta ir visi nukrenta, palikdami medžius grýnus Švnč. ^ Gryno kaulo ir šuva negraužia Rod.
grýna n.: Dabar, kai grýna, sniego nedaug, gera ir žagarai kirst Mlt. grynaĩ adv.: Grynai apnuogintas Sut. Grynaĩ (be sniego) kai pašąla, tai sodus iššaldo Trgn. Grynaĩ nusikirpęs OG424. Gyvuliai labai grynai nuėdė žolę Vrb.
10. tuščias: Po lygumas ir slėnius traukęsis liepynas, kai kur gojais apžėlęs, kai kur viškai grynas A.Baran. Grynà žemė brankso, t. y. plika stovi, javai prapuolė J. Gryna dirva N. Oi čiuči liuli nor an grynos lovos! Klt. Laukai jau visur grynì (nėra javų, nei žolės) Vrb. Kaimo vietoje likę tik gryni dirvonai LTI98(Bs). Gryname lauke, vėjo pagairėj, nė medis neauga rš.
grynaĩ adv.: Grynaĩ nurinkau visas varpas nuo dirvos J. Jis kad jau dirba, tai dirba grynaĩ (dirba, iki pabaigia, švariai) Grš. Dobilus sugrėbk grynaĩ (visus) Vrb. ^ Nauja šluota grynaĩ šluoja Mrk.
11. Slk neturtingas, vargingas: Jis ne grýnas (pinigų turi) Lp. Nuo ugnies visai grynas liko Lš. Mūs marti visai grynà atejo, o dabar pilna visų galų Mrk. Likau grýnas kap pavasarį laukas Švnč. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87. Tasai ateis grýnas, idant mus pralobintų DP4.Ateidavai ties jų namais elgeta grýnu DP16. Pagirtíeji gryníeji dvasioje DP485.
|
