Inkvizicija buvo paplitusi Pietų Europoje, daugiausia romanų šalyse, ir pasižymėjo slaptu šnipinėjimu, žiauriais kankinimais, rafinuotu tyčiojimusi, neviešu, šališku bažnytiniu teismu.
Inkvizicijos sąvoka teisinėje sferoje buvo paplitusi dar iki bažnytinių institucijų su tokiu pavadinimu atsiradimo ir reiškė bylos nagrinėjimą naudojant tardymą, dažnai naudojant jėgą.
Inkvizicijos nuosprendis buvo perskaitomas prieš žmonių minią, kaltinamasis paklupdomas ant kelių viena ranka laikydamas Bibliją prieš inkvizitorių. Bausmės kilo iš bažnyčių, piligrimų kelionių, gėdos kryžiaus privalomo nešiojimo nuteistiesiems ir mirties bausmės. Mirties bausmė dažniausiai būdavo sudeginimas ant laužo. Bausmės vykdymas būdavo perduodamas pasaulietinei valdžiai. Iš kaltinamųjų visada buvo konfiskuojamas turtas.
Pirmųjų inkvizitorių piktnaudžiavimas padėtimi privertė Romą reformuoti inkviziciją ir XIV a. ši iš pavienių pasauliečių – inkvizitorių – tapo bendruomeniniu reikalu. XV a. pabaigoje ispanų inkvizicija tapo nepriklausoma nuo Romos. Ispanų inkvizicija auto-da-fé būdu atvertinėjo į katalikybę musulmonus, žydus, mokslininkus ir švietėjus. Šiaurės Europoje inkvizicija buvo daug švelnesnė: Anglijoje niekada nebuvo įteisinta, o Skandinavijoje apskritai uždrausta.
Taip pat inkvizicija nerado atramos taško ir pietryčiuose (Bulgarija, Bosnija, Rumunija, Vengrija), kur buvo per daug eretikų – kitatikių, kad juos būtų įmanoma persekioti.
inquisition (n.)
late 14c., "judicial investigation, act or process of inquiring," from Old French inquisicion "inquiry, investigation" (12c.), from Latin inquisitionem (nominative inquisitio) "a searching into, legal examination," noun of action from past participle stem of inquirere (see inquire).
In Church history, inquisitors were appointed from 382 C.E. to root out heretics, and the Inquisition refers to the ecclesiastical court (Congregation of the Holy Office) appointed 13c. by Innocent III to suppress heresy. It never operated in Britain. The capital letter form appeared in English only after c.1500, and usually refers to the office's reorganization 1478-1483 in Spain as what is commonly called the Spanish Inquisition.
inquire (v.)
late 13c., from Old French enquerre "ask, inquire about" (Modern French enquérir), from Vulgar Latin *inquaerere, from Latin in- "into" (see in- (2)) + quaerere "ask, seek" (see query (v.)). Respelled 14c. on Latin model, but half-Latinized enquire still persists. Related: Inquired; inquiring; inquiringly.
query (n.)
1530s, quaere "a question," from Latin quaere "ask," imperative of quaerere "to seek, look for; strive, endeavor, strive to gain; ask, require, demand;" figuratively "seek mentally, seek to learn, make inquiry," probably ultimately from PIE *kwo-, root forming the stem of relative and interrogative pronouns (see who). Spelling Anglicized or altered c.1600 by influence of inquiry.
*kwo-
Who?
Kvota.
kvot|a teis. pirminis, neatidėliotinas tardymas: kvotos organas 2 kvota ekon. nustatyta dalis, leidžiamas kiekis, norma: Importo, eksporto kvota Mokesčio kvota.
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kvota' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Užsisakyk anglų kalbos kursus Anglų kalbos pamokos internete. Spausk čia ir įsigyk net su 30 % nuolaida anglu24.lt
1 kvõsti, kvõčia (-čia), kvõtė (-tė)
1. tr., intr. NdŽ, DŽ klausinėti, tardyti: Jis kvõčia žodį (neznaimiai klausinėja, noria dasižinoti ir kitam noria pasakyti) J. Neradę nieko, ėmė piemenį kvõsti Grš. Kvõstė kvõstė, iki iškvostė Plv. Atkakęs žvalgas kvočia ne tik iš tėvų, iš vedžio, bet dailiai ir iš šalininkų apie visus panagučius JR9. Kada gerai brolį bagočius prišėrė, prigirdė, pradėjo kvosti BsPIII13.
2. tr. NdŽ, DŽ egzaminuoti.
3. intr. prašyti, melsti: Ans kvoste iškvotė šieno (išprašė) J.
4. intr. R, R15, MŽ, N nujausti, numanyti, įtarti. | refl.: Man teip kvõčias K. Aš prijaučiu (mano širdis prijaučia, man kvõčias) ko pikto KI43. Man kvõčias, man rodos, man matos BŽ193.
1 atsikvõsti, atsikvõčia (atsìkvočia), atsìkvotė tr., intr. prisiminti: Močia savo kūdikį greičiau atsìkvočia, negu tėvas, t. y. primina J. Atsìkvočia tie, sako, kad jau trys šimtai metų, kaip toks i toks žmogus čia gyvenęs BM129.
1 ×dakvõsti, dakvõčia, dàkvotė (hibr.) intr. išklausti, ištardyti: Brolis dàkvotė, kur pavalgas, cukrus yra JI288.
1 iškvõsti, iškvõčia, ìškvotė Š
1. tr., intr. N, Vv, Gl išklausti, išklausinėti, ištardyti: Iškvõsti yra neznaimiai išklausinėti J. Generolas Marčas gerai mus iškvotė ir paleido važiuoti namo rš. Lauruke Saulius pradėjo matyti daugiau neiškvostų slėpinių, kaip garbanotoje mėgiamojo laukio burnoje Vaižg. Tėvai nuotakos siunčia į žvalgus ištikimą žmogų … iš išgalių iškvõsti, koks vedys JR9. Ir sutarė jie iškvosti iš vaikų, kaip jų motina šauks savo vyrą ps. Pasišaukė savo dukterį ir liepė jai, kad ji tą mįslę nuo to miško sargo sūnaus iškvostų BsPIII299–300. | refl.: Dvasė tiria save, norėdama išsikvosti, kuomi esanti A1884,74.
2. tr. LL287 išegzaminuoti: Na, eikšen, Ksaverai, aš tave iškvosiu, ko tu jau moki Vaižg. Prašau … leisti mane iškvosti Mokyklos taryboje LTI270–271.
Inkvizicija ... pasižymėjo slaptu šnipinėjimu, žiauriais kankinimais, rafinuotu tyčiojimusi, neviešu, šališku ... teismu.
Anglijoje niekada nebuvo įteisinta, o Skandinavijoje apskritai uždrausta.
Inkvizicija nerado atramos taško ir pietryčiuose (Bulgarija, Bosnija, Rumunija, Vengrija), kur buvo per daug eretikų – kitatikių, kad juos būtų įmanoma persekioti.
Katalikų bažnyčios biurokratiniame aparate vis dar egzistuoja inkvizicijos teismus kontroliavusi institucija – Šventoji Tikėjimo doktrinų kongregacija.
Negi tebegyva?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą