Indukcija (metodas) – toks samprotavimo būdas, kai ištyrus kai kuriuos vienos klasės objektus ir nustačius, kad jie turi tam tikrą savybę, padaroma apibendrinančio pobūdžio išvada, kad tą savybę turi visi tos klasės objektai;
Indukcija (lot. inductio „įvedimas“) – tai toks tikimybinis samprotavimo būdas, kai ištyrus kai kuriuos vienos klasės objektus ir nustačius, kad jie turi tam tikrą savybę, padaroma apibendrinančio pobūdžio išvada, kad tą savybę turi visi tos klasės objektai.
:)
:)
Indukcinio samprotavimo būdo nereikėtų painioti su matematine indukcija
Kas tokie supranta principus?
Litavarijatartarix in Dukcinė Kunibukigaištystė LDK džiunijon principas duktės balto auxo v'ordo's A'lėk'sandoris Vyčka San Sanyč tartar indulgencijaduktinė......
AtsakytiPanaikintiPadūkėliai.... :)
dū ̃ kti, -sta, -o intr. 1. Sut, Rd, Jnšk eiti dujoms, kvėptis, vadėtis, garuoti: Dū ̃ ksta alus iš verpėlės J. Apvyniai dū ̃ ksta ir išdūko J. Sudeginta kava [reikia] tuoj supilti į puodą, troškiai uždengti, kad nedūktų rš. | Ir dūksta kaip batviniai be meisos Sd. 2. labai pykti, niršti: Aš nežinau, kojis ant manęs dū ̃ ksta, aš anam nėko nepadariau Kv. Ai žmogau, pasimislyk, kam dūkstì taipo, kam keiki taip išsižiojęs! K.Donel. | refl.: Ale dūkstąsis tėvas dar vis nepaliovė jį skaudžiai mušti LC1878,28. dūktinaĩ adv.: Španiolai prieš Vokytiją dūktinai yra įnirtę LC1885,35. 3. SD60 eiti iš galvos, kvaišti, trakti: Tu dūksti kaip padūkėlis, t. y. eini iš proto J. Kodar ̃ dūkstì kap durnavotas Ūd. Ko dūksti lyg durnaropių pririjęs LTR(Lbv). Girtas dūksta kai drignių užėdęs KlvK. 4. siusti, sirgti pasiutimo liga: Meitėlis dūksta, ... net an sienų lipa BsPII280. Šuodū ̃ ksta DŽ. 5. H, R, K šėlti, smarkauti, siausti, išdykauti: Tie vaikai dū ̃ ksta ir dū ̃ ksta be nustojimo Trgn. Bernai su mergom dū ̃ ko per visąnakt iki trečiųjų gaidžių Plv. Vakar dū ̃ kom kuokinėj – visi šlapi buvom Dglš. Per visą dieną dūkstì posodžių, o su namais nesirūpini Mtl. Anos šalies svotelių po ažantį blusos dūksta LTR(Kp). Pasikinko pačius dūkstančiuosius [arklius] I.Simon. Jis dūkęs, boba dar dūkesnė LTR(Grk). Dūksta kaip kuilys po daržą LTR(Grk). Dūkęs kaip šeškus LTR(Grk). ║ siausti, siautėti: Dū ̃ ksta viesula Dkš. Pūga vis labiau siuto, vėjas dūko J.Bil. Šlama girios, dūksta vėjas svetimam kraštely rš. Vakaruose vis labiau dūko fašizmas sp. Priešai po mūsų kraštą dūko rš. Baisioji naktis, dūktinoji diena Zr. 6. ūžti, lakstytis: Degloji meiteliųpradėjodū ̃ kt, nebeėda nieko Mžš. 7. zylioti: Karvė dūksta – musių daugybė Rz. 8. smarkiai bėgti, lėkti: Kurdabar dūkstì pasikinkęs arklį? Pn. Galėsi dūkti per laukus [su automobiliu] rš. apdū ̃ kti intr. 1. truputį nudūkti, nusikvėpti: Nebesmarkus alus, apdū ̃ kęs Ėr. 2. Q555 apkvaišti, apsvaigti, apduiti: Gal apdūkaĩ, kad tokiam lietuj važiuoji iš namų! Ds. Nėra ko gintis, buvau stipriai apdūkęs (įsigėręs) Blv. Visi pagonai gėrė jos vyno, todėl pagonai taip apdūko RBJer51,7. 3. truputį padūkti, pasiusti: Apdū ̃ kęs šuo KII231. atidū ̃ kti intr. 1. nusikvėpti, nudūkti: Sriuba, alus, viralas atidūkęs, skystas Šl. 2. refl. Š atsišėlti: Nustokit, atsidūksta, kai vieni liksta Kp. 3. atbėgti dūkstant: Daktaras pažiūrėjo į atidūkstantį gyvulį Mš. įdū ̃ kti intr. 1. įeiti į galvą svaigalams: Truputį įdūko ir vėl išdūko Žem 2. įpykti, įniršti: Parodyk jaučiui raudoną skepetą, tai kad įdūksta! Slm. Aš įdūkaũ jau,mušiu tave J. 3. Sdk įsišėlti, įsisiausti: Mūsųmergos įdū ̃ ksta visaip (moka padūkti, palapauti, išdykauti) Š. | refl. Vlkv: Įsidū ̃ kę vaikai nebenori nė miego Š. išdū ̃ kti intr. 1. Rd, Šl išsikvėpti, išgaruoti: Kodėl neužkiši butelio, išdū ̃ ks degtinė Dglš. Alus išdū ̃ kęs J. Aklinai uždenk, kad macė neišdūktų S.Čiurl. | refl. Ds: Paliko uzboną neuždengtą, ir alus per naktį visai išsidūko Jnš. ║ išgaruoti iš galvos pagiriojantis: Alus jau išdū ̃ ko, išdūlėjoiš galvos J. ║ prk. išgaruoti (iš galvos), išnykti (iš atminties), užsimiršti: Ką ir prisimena, greit vėl išdū ̃ ksta iš galvos Al. Tie puikūs priežadai greitai išdūkdavo iš mano galvos Š. Viskas, ką žinojau, rodos, išdūko man iš galvos rš. ║ išnykti: Veizėk, kaip su laiku viskas išdū ̃ ksta Krš. Išdū ̃ kę seno medžio amžiaus žymės Zr. Praėjus ilgesniam laikui, imunitetas išdūksta P.Aviž. 2. išeiti iš galvos, sukvailioti: Gal tu išdūkaĩ taip kalbėdamas? Rk. Tėvas durniavo, sūnus visai išdū ̃ ko ... opiemenį Dglš. 3. kurį laiką pašėlti, pasiausti: Paleisk paršelius oran, –geriau ės padūkę......