Rumoras

„Jumoras“ ar „humoras“? 

 Koks klausimas?

Bankas mum išaiškins!


Taisyklingas tarptautinis žodis yra humoras [angl. humour < lot. humor – drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį sen. medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą]. Jumoras – neteiktina forma, atėjusi iš rusų юмор (plg. pranc. humeur).

Priebalsį h šiame žodyje taria visos europiečių kalbos, turinčios šį garsą, pvz., latvių humors, estų huumor, ukrainiečių humor, lenkų, čekų, slovakų, danų švedų humor, vokiečių Humor (plg. bulgarų ir serbų chumor).

Su h rašytini bei tartini ir kiti žodžiai: humoreska, humoristas, humoristinis (A. Girdenis. Kaip sakyti ir rašyti: jumoras ar humoras? // Gimtoji kalba, 1990, Nr. 5, p. 10).

Ate, jumore!

Žinoma, kad h!

Kiek lietuviškų žodžių, prasidedančių raide h?

Na gerai, su humoru - aišku.

O kaip su rumoru? 

×rumalỹnė sf. (2) NdŽ; S.Dauk grūmimasis, imtynės: Ant garbės Oktavijo Augusto įstatė rumalynę, par kurias vyriški, plikai išsidarę, rumalojos su kits kitu M.Valanč.
.

×rùmalioti, -ioja, -iojo Pln, rumalióti, -iója, -iójo; I žr. rumaloti:

1. Vienam šitus akmenis sunku rumalioti Ub.

2. Kūnais numirėlių ir žeistųjų abiem pusėm karvietė buvo nuskleista, ant kurios dar rumaliodami likusieji varžėsi pergale S.Dauk. | refl.: Du priešai rumaliójosi Jrb.

3. Vienus, staiga užpuldami, rumaliojo, kitus, gyvus sugautus, savo dievams ant apieros degino S.Dauk.

×parùmalioti žr. parumaloti: Vyras, paritęs vaikiną ant žemės, parumaliojo, apdaužė kumščiu rš. 
.

×rùmalojimas sm. (1), rùmalojimos ind. → rumaloti 2. | refl.: Toksai siutinys vilnių, jog ne vien negal jų parirkluoti, bet veizėti vilnių virstančių, toksai yra rumalojimos su kits kita S.Dauk.
.

×rùmalotojas sm. (1); S.Dauk imtynininkas.

 

×rùmaloti, -oja, -ojo (plg. vok. rummeln) tr.

1. Als, Ms, Sd, Vkš ritinėti, raičioti ant žemės: Ką tas šuo ten rùmaloja?! Skd. Ka cypa vaikas, ka cypa … veizu: Levė aną berùmalojanti KlvrŽ. Rùmaloja katė pelę, t. y. krutina J. Ar ans tavę rùmalo[ja], t. y. judina, plastina J. Šuo lo[ja], rumalo[ja], veizėk, Joni, kas parjo[ja] (d.) Šts. | refl. Vkš: Ko judu čia rùmalojatės?! Skd.

2. mušti galynėjantis: Al’ iš rimtųjų susikibo: tas ka berùmalojąs tą vaikį Žr.

3. žudyti: Ėmė ir jis išblaškytus lietuvius rumaloti S.Dauk. 
.

×nurùmaloti tr. nukamuoti negyvai: Gydė, gydė, nepagydė ir nurùmalojo begydydamas [karvę] Nv.
.

×parùmaloti tr. Als, KlvrŽ kiek pavolioti, paraičioti: Mergelei tinka, kad parùmaloji J.
.

Rumoras.

×rumaũnas, -à adj. (4) ramus, rimtas: Merga rumauna nekimba pri vyrų, neapsiema su niekumi, su vaikinais J. Rumaunas, kurs ne pliuškis, nekalba nereikalingą žodį J. | Arklys rumaunas, t. y. be naravo J. 
.

rumà sf. J patvarumas, pastovumas.

Ar pasistatysi rūmus be rumoro? 

Tai klausimas!

Galima net išsigąst...

Gando gando ir išsigando!

rumor (n.)

late 14c., from Old French rumor "commotion, widespread noise or report" (Modern French rumeur), from Latin rumorem (nominative rumor) "noise, clamor, common talk, hearsay, popular opinion," related to ravus "hoarse," from PIE *reu- "to bellow." Related: Rumorous. Rumor mill is from 1887. Dutch rumoer, German Rumor are from French.

 :(

Jaunime:)