Umaras

„Jumoras“ ar „humoras“?

Rumoras?

humor (n.)
mid-14c., "fluid or juice of an animal or plant," from Old North French humour (Old French humor; Modern French humeur), from Latin umor "body fluid" (also humor, by false association with humus "earth"); related to umere "be wet, moist," and to uvescere "become wet," from PIE *wegw- "wet."

In ancient and medieval physiology, "any of the four body fluids" (blood, phlegm, choler, and melancholy or black bile) whose relative proportions were thought to determine state of mind. This led to a sense of "mood, temporary state of mind" (first recorded 1520s);

ten pat: "The pronunciation of the initial h is only of recent date, and is sometimes omitted ...."

Tada lieka umoras:

ùmaras sm. (1) K.Būg, DŽ, NdŽ, (3b) KBII61, KŽ
1. H, R, MŽ, Sut, N, KII355, K, LVI224, OGLII145, KŽ smarki audra, viesulas, vėtra: Umaras vėjo R403, MŽ543. Ùmaras nutyko KII217. Jūrės pilnos ùmaro, ant jūrių didelis ùmaras KII268. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivaitį RD69. Smarkiausios vėtros arba umarai (uraganai) sukapsto smėlį koposna Vr. Ir pasikėlė didis umaras vėjo ir vilnys mušė į laivą taip, kad laivas pilnas vandens pastojo Bb1Mr4,37. Kartais vėjas tiek įsismarkaudavęs, jog virsdavęs umaru, vėtra sp(Plng). ║ BŽ41, DŽ1, KŽ prk. šėlsmas, pasiutimas: Štai Viešpaties umaras, rūstybės karštis išeina brš. ║ prk. rūpestis, nerimas: Motinelės širdyje buvo didis umaras prš.
2. R, MŽ, Rtr, KŽ greitumas, staigumas, skuba: Jie visi ant manęs su ùmaru virste atvirto KI85. Nu, kad tas išpuolė su ùmaru Grg. Pakilo su ùmaru koks didis vėjas Sg. Vanduo bėga labai greitai, su ùmaru Prk. Su vienu ùmaru plaukai pradėjo baltyn eiti Dov. Toks drungnus oras buvo, kad sniegas tenai su umaru patirpo Kel1854,12. Jos (Urtės) ašaros pradėjo su umaru ristis, ir ji bėgo į savo kamarėlę LC1883,1. ║ KŽ staigus puolimas

Lietuvių kalbos žodynas...

Umaristas!

O iš kur dabartinis vakarietiškas/tarptautinis humoras, pakeitęs atsilikėlišką/rytietišką/sovietinį jumorą (tas gi prancūziškas!)?

Na va - ne tik Vokietija yra Rytų šalis;)

Ten pat: the sense of "amusing quality, funniness"

is first recorded 1680s, probably via sense of "whim, caprice"

 

 (1560s), which also produced the verb sense of "indulge," first attested 1580s.

:(((

Lingua Europaea!

indulgence (n.)
mid-14c., "freeing from temporal punishment for sin," from Old French indulgence or directly from Latin indulgentia "complaisance, fondness, remission," from indulgentem (nominative indulgens) "indulgent, kind, tender, fond," present participle of indulgere "be kind, yield," of unknown origin; perhaps from in- "in" + derivative of PIE root *dlegh- "to engage oneself."

Sense of "gratification of another's desire or humor" is attested from late 14c.