Vokiškai prakalbo, katilą uždarė - WWII priminė.
Stalingradas ne taip jau toli nuo šių dienų įvykių.
Сталинградский котел.
Сталинградский котел.
Jo palaikai 1994 metais buvo atkasti ir identifikuoti Vilniuje, buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje.
Jonas Semaška gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, Naujakiemio kaime, gausioje dešimties vaikų šeimoje. Net keturi broliai žuvo kovose ir nuo okupantų represijų. Baigęs gimnaziją Panevėžyje, mokėsi ir baigė Karo mokyklą Kaune. Gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, tarnavo DLK Gedimino pėstininkų pulke Ukmergėje (dauguma pateiktų duomenų surinkti Jono Valiuko). Buvo linksmas, draugų mėgstamas, geras sportininkas, puikus motociklininkas. Mokėjo rusų, vokiečių, prancūzų ir esperanto kalbas. Jaunas leitenantas susipažino su gimnaziste, karininko dukra Elena Dambrauskaite ir 1936 metais ją vedė. Deja, jų laimė truko tik trejus metus. 1939 metų rugsėjį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Raudonoji armija okupavo Baltijos kraštus.
Aukštieji Lietuvos karininkai buvo išvežti į „kvalifikacijos kėlimo kursus“, iš kurių po daugelio metų grįžo tik vienetai. Kiti tapo NKVD moralinio ir fizinio teroro aukomis. Iš jų buvo reikalaujama karininko garbę žeminančio poelgio – šnipinėti savo viršininkus ir draugus. Į NKVD voratinklį pateko ir kapitonas J.Semaška. Politrukai reikalavo, kad kapitonas sektų pulko vadą Leoną Rajacką, neseniai pakeitusį areštuotą pulkininką Leoną Gustaitį (vėliau nužudytą). Tačiau J.Semaška apie padėtį informavo pulko vadą. Kad išvengtų galimų nemalonumų, kapitonui buvo suteiktos atostogos. Grįžęs iš jų sužinojo, kad ruošiamasi jį suimti, todėl teko slėptis. Netrukus bolševikų okupantus pakeitė nacių okupantai.
1941 metų rugsėjį kapitonas J.Semaška tapo 7-ojo Lietuvos savisaugos bataliono būrio vadu, o 1942 metų balandį – kuopos vadu. Su daliniu Ukrainoje saugojo plentus nuo sovietų partizanų užpuolimų.
1943 metų rudenį jo vadovaujamas 7-asis Lietuvos savisaugos batalionas, kovojęs prie Stalingrado, su feldmaršalo Pauliaus grupuote pateko į apsuptį. Bataliono vadas su savo kariais narsiai kovėsi pirmosiose fronto linijose, bet buvo aišku, jog feldmaršalo Pauliaus armija pasmerkta žūti ir iš apsupties neišsiverš. Nepaprastai narsus J.Semaška su savo kariais nutarė atlikti nepakartojamą žygdarbį, vėliau tapusį legenda. Gavęs feldmaršalo Pauliaus štabo viršininko generolo leitenanto Šmidto sutikimą kapitonas J.Semaška su savo kariais įveikė tris apsupimo linijas ir vieninteliai išsiveržė iš „Stalingrado katilo“.
Iš 700 bataliono karių grįžo 400.
Iš 700 bataliono karių grįžo 400.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą