Adekvatus

adekvatus

tolygus, atitinkantis.

adequate (adj.) 

1610s, from Latin adaequatus "equalized," past participle of adaequare "to make equal to," from ad- "to" (see ad-) + aequare "make level," from aequus (see equal (adj.)). The sense is of being "equal to what is required." Related: Adequateness.

equal (adj.) 

late 14c., "identical in amount, extent, or portion;" early 15c., "even or smooth of surface," from Latin aequalis "uniform, identical, equal," from aequus "level, even, flat; as tall as, on a level with; friendly, kind, just, fair, equitable, impartial; proportionate; calm, tranquil," which is of unknown origin.

from aequus ... which is of unknown origin.

Ekas...

Eik tu!

Eiklus žirgas nekantrauja, trypia ir šniokščia.

Bet raiteliui kyla klausimai apie tai,

kas maža, kas didu – gėlių pieva, bitė, ežeras ar ašara.

Stiprybėje suskausta slaptas silpnumas, silpnume –

pasaulio sąlyga. Viso, kas tobula, įtrūkimai,

pro kuriuos kvėpuoja gyvenimas. Supynės tarp šarvų ir nuogumo

išsviedžia klausimą dangui, kaip reikės nesurambėti, bet užgyti.

Žodyje radus netikslumą ir gausą, poeziją,

kaip nesumeluoti, netriukšmauti, nesujudinti kaitros

po tokiom tirštom pavasario aukštybėm.

Priešaky klaidų gausa ir būtinybė,

akivaizdus grožis upės vingių. Visi posūkių peizažai

neišmainomi, net jeigu kamščiatraukiu per širdį

kaip toje dainoje. O šioje pradžioje

šūksnis ir ryžtas.

Štai vartai, už jų vartai, už jų –

vartai.

Ir dulkių debesis.