Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai teigia, kad gyvenimo kokybė svečioje šalyje žymiai geresnė, tačiau neretas sveikatos tikrintis ar gydytis grįžta į Lietuvą. Pasirinkti tokį kelią juos skatina brangus gydymas užsienio šalyje, menka (užsienio) gydytojų kompetencija, nepasitikėjimas vietiniais (užsienio) specialistais.
Apie gydymą užsienyje panašios nuomonės ir Vakarų Sasekse gyvenanti Giedrė. Moters nuomone, gydytojams užsienyje trūksta kompetencijos.
„Visų pirma, dažniausiai tenka bendrauti net ne su pačiu gydytoju, bet su poliklinikos priimamojo darbuotojais, kurie dažnai užmiršta perduoti informaciją ar privelia klaidų. Jei vis dėlto nori pakliūti pas gydytoją, tau liepia eiti namo ir laukti skambučio.
Tačiau ir iš gydytojo tenka išgirsti gana nekompetentingų rekomendacijų. Pavyzdžiui, nesvarbu ar skaudą gerklę, ar atsirado bėrimas, dažniausiai paskiriamas paracetamolis“, – apie situaciją užsienio gydymo įstaigoje pasakojo Giedrė.
„Atsimenu atvejį, kai gydytoja negalėjo nustatyti diagnozės, todėl prie mano akių tiesiog suvedė simptomus į interneto naršyklę ir ieškojo ligos.
Manau, taip nutinka dėl išsilavinimo stokos.
Lietuvoje turi ilgai mokytis, kad taptum gydytoju, o čia užtenka 3 – 4 metų, tad skirtumas tikrai jaučiasi. Būtent dėl to labiau pasitikiu gydytojais Lietuvoje“, – paaiškina tikrintis sveikatos į Lietuvą grįžtanti Giedrė.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos medicina žmonės taip pasitiki ir ją vertina geriau negu tokių šalių kaip Didžioji Britanija ar Airija. Toks įvertinimas įpareigoja siekti dar geresnių rezultatų“, – tvirtino Centro poliklinikos vadovas.
Sakykit - o kodėl Danijos karalystė prisiviliojo (ar tik nepavogė?) mūsų, Lietuvos, gydytojus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą