Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki X a.- XI a., gyvenvietėje gyventa III a. – XI a. [1]
Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.
Rusai 1655 metais...
Marijampole pavadintas šalia Kumelionių piliakalnio buvęs Pašešupio kaimas, pavadintas ten pastačius Marijonų vienuolyną.
1750 m. Prienų seniūno žmonos grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės kvietimu į prie Šešupės besikuriantį Starapolės miestelį atvyko pirmasis vienuolis marijonas
... čekas Adalbertas Vaitiekus Strachas (ne šis). Grafienės paskirtame marijonams žemės sklype ir jos lėšomis pradėtas statyti medinis vienuolyno pastatas bei bažnyčia. 1754 m. gavus popiežiaus leidimą vienuolyne įsteigtas naujokynas, 1758 m. (?) - mokykla. Oficialus marijonų įvesdinimas į naująją Šv. Kryžiaus titulu konsekruotą bažnyčią įvyko 1758 m. rugsėjo 13 d. Tais pačiais metais P. Butlerienė pasirašė ir oficialų vienuolyno fundacijos dokumentą. Prie vienuolyno besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą.
Taigi.
Suvalkiečių, nuo Suvalkų atsivilkusių valkatų vardu pavadintoje jotvingių žemėje ar tik ne tų pačių, buožinytininkų, ilgainiui įvesto žodyno pagrindu dabar literatūrine kalba kalbam?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą