Dėstytojas nuovadoje: Piękny

Piękni ludzie, piękny świat

penknýtas, -a adj. (1) NdŽ žr. penkianytas. penknýtai adv.: Nuometai audžiami penknytai ir aštuonnytai rš.

2 penknỹtis, -ė adj. (2) NdŽ, Klp žr. 2 penkianytis: Jos jau nebesiausdina jokių penknyčių, ripsinių, blakyčių sijonų I.Simon. Audimas penknỹtis J. Drobulės akelės penknỹtės J.

núometas sm. (1) Šk, nuõmetas (1) K, Gs, Brt, nuomẽtas (2) Sv

1. R192, K, I, An, Pn, Šmn senoviškas ištekėjusių moterų galvos apdangalas iš ilgo raštuoto baltos drobės gabalo: Baltu nuometu apsirišus, kailiniais apsivilkus, greitai eina ji rudens dieną gatve, susikuprinusi, savo lazdele pasiramsčiuodama J.Bil. Moters Veliuonos ant juodaunyčios nešioja nuometą J.Núometus ausdavo verpstėm, būdavo kaip pirktiniai Kp. Taučvienė nepajudinama palikdavo prisirišusi prie žičkais apsiūtų nuometų Vaižg. Žalios (nebalintos) drobės nuometas ir žiurstas – tuodu yra ženklu žėlavos J. Mano bobutė dar rišdavo nuomẽtą, bet ne kasdien nešiodavo On. Vakar buvau, vakar buvau dar su vainikėliu, o jau šiandien, o jau šiandien jau su nuometėliu JV679. Aš marti martavau martavau, nuometėlį ryšėjau ryšėjau NS43.Dėlto tujen linksmi būsi, dėlto uliavosi, tiktai ant galvelės savo nuometą nešiosi JD13. Dar aš turiu gobtūrą, žalių šilkų nuometą JV416. Rūtų vainikėlis ant galvelės žydi, baltas nuometė̃lis vargelin palydi (d.) Kp. Oi, kaip tai sunkus, oi, kaip tai alsus baltasis nuometėlis! Niem4. Po žaliu vainiku tancius tanciavojai, po baltu nuometu bėdas bėdavojai LTR(Slk). O nuometėli mano plonasis, vėjo pučiamas, dar padūzgėsi RD40, KlvD321. Ir nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, ir uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO396. ^ Marti šių metų, šimtas nuomẽtų (kopūstas) Ds, Vžns. Šių metų martytė penkiais šešiais núometais ryši: kas nori nurišt, tas verkia (svogūnas) Sdk.

2. Dkš ištekėjusių moterų kepuraitė.

3. Sb, Jnšk balta plona skarelė: Kai šilta, apsirišk nuometu Jž.

4. LL275, Nj, Skrb nuotakos šydas.

Jos jau nebesiausdina jokių penknyčių, ripsinių, blakyčių sijonų...