Žebravonė

Ilga mūsų atmintis.

Štai, Qin menam.

Gal ir anie laikai atminty liko?

žẽbras, -à adj. (4) K, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ, MŽ362, K, Kos58,169, Ak, LsB442, M, K.Būg, L, LVIV701,800, Rtr, Š turintis margą, smulkiais lopiniukais snukį: Jautis, kurio ne visa kakta lauka, bus žẽbras; kad snukis taškuotas, t. y. balti ir juodi taškai galvos jaučio, šeško, vadinas žẽbras J. Kai [karvės] nosis balta, tai, sako, žebrà Dbč.Karvė su žvaigžde kaktoj vadinama žebrà Šmn. Karvė žebrà, nevienokia galva Dv. Nu, žẽbrasai katinai, kur bėgi? Dkk. Ir žebrój karvė užtraukė Vs.Avelė balta, tik burna žebrà Dkk. Žẽbras arklys Dv. Žẽbras veršis Pb. Ta ožkelė palikus balta kakta, tai yra žebra galva Sln. ^ Žebras jautis žiūria pro vartus (mėnuo) LMD(Stč).  žebraĩ adv. KŽ, DŽ1. 2. N, Dl prk. nenusiprausęs, murzinas: Akys jo didelės, išbalškusios, pats nesiprausęs gal nuo Velykų. Žebras visas, ūsuota panose J.Balt. Radau žebrùs vaikus LKKXXIX45(Pns). Ką nesprausus, tai žebrà Žrm. Sėdžia vaikas, apsitrupinęs, žẽbras Kp. Eik, nusmazgok galvą, ką čia vaikštai visą dieną žẽbrasDbk. Jų vaikai teip žebrì, kad tik akys žiba Vžns. Jurgelis šniurkštinėja žebra nosike V.Bub. Žiūri žiūri, įsižiūri žmogų, tai apie akis ratas juodas, apie zūbus ratas – žẽbras žmogus gatavai Slm. Visas žẽbras nuo traktoriaus pareina Pnd. Žebresnė buvo pati negu pats: ans toks putpelis žmogus Šts. Atejo žẽbras kap katinas – nei sarmatos neturi Btr. Žebrà būsi kaip šeškus Plvn. Įpilk vandens, vyrai pareis iš jaujos žebrì – norės praustis Šmk. Žebrà tavo burna – eik nusiprausk Ds. Ko tu sėdi žebrà? Rūd. Kelias – tik balos, mašina slyduoja, šust prie mūsų – visi žebrì parėjom Trgn. Žebrùkų vaikų pilnas antpamatis prisėdęs Up. ║ nešvarus: Tavo sijonas žẽbras, kaip kiaules šėrus Jd.  žebraĩ adv.: Merge, tu roputes žebraĩ nuskutai Trg. 3. prk. taškuotas, margas: Kelmučių pati viršūnikė būna žebrà, apačio[je] su padurkais Erž. Šitas žẽbras bijūnas patiko? Gdr. Nei šioks, nei toks tavo audeklas – žẽbras Ds. 4. prk. tamsus, nemokytas, nevalyvas: Prie mūsų didžiai žebrì žmonės Pgg. ║ negražus: Vardą žẽbrą (nevokišką) turėjo Pgg. 5. įgėręs, įkaušęs: Sutikau Joną – jau gerokai žẽbras, suspėjo pasilakt Ds. Žebrieji sveteliai tapo saldžiai šnekūs rš. žebráuti, -áuja, -ãvo tr. pešioti, ėdrinėti: Mūso [karvę] žebrike teip vadinam, kad ana dailiai žolę, šieną žebráu[ja] Šts.  žebráutinos adv. su gerais, labdaringais norais: Žebráutinos įdaviau [vaikams] avelę Šts. išžebráuti tr. išrinkti: Aš paprašysiu lauko žebrelių, tai jie išžebraus iš rugių dirseles LTR(Btr).

1 žebrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. 1 žebrenti: Gėreliai, pavasarį išleisti į dirvonus, sau gražiai žebrinė́ja Pš. 1 prižebrinė́ti iter. 1 prižebrenti. | refl.: Par visą dieną, nors ir nedidelė žolelė, bet vis vien jau avys prisižebrinė́ja Pš.

2 ×žebrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo žr. 1 žebravoti 1: Ubagas žebrinė́[ja] J. Anys svotais važinėja, kai ubagai žebrinė́ja (d.) Dglš.

1 ×žebravóti, -ója, -ójo (sl.) 1. intr. N, BS157, [K], J, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ, ZtŽ elgetauti: Niekas dar̃ nežebravója, nėra žebrėkų LzŽ. An senystos parsiej[o] žebravót Pns. Ejau žebravót, ba neturėjau kuo jų maityt Mtl. I išvarydavo [tėvai] vaikus žebravót Grnk. Nepaslenka darbo dirbti i valkiojas po kiemus žebravódamas Krtn.Viena ažejo tokia moterėlė žebravódama Sug. Netingėk, kad nereikt in senystą žebravót Mrk. Imk lazdelę ir tarbelę, eik per svietą žebravotie LB128.Ubagas būdamas ir pilnas vočių bjaurų, nemintąs tur žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Aklas nekursai sėdėjo pas kelią žebravodamas VlnE42. Kasti negaliu, žebravot gėdžiuos Ch1Luk16,3. ^ Perloja loja, Varėna žebravója, o Žiūrai trobas nešioja Prl. 2. tr. rinkti prašinėjant: Reikia eit žebravót, prašyt an kaimynus duonos kąsnio Sug. Mano plebonai (viršuje kunigai) ir mano vyresnieji mieste apalpo, nesa anys žebravojo duonos, jeib dūšią savo atgaivintų BBRd1,19. Kad niekad neregėčiau teisaus apleisto, nei giminės jo, idant žebravotų duonosMP109. 3. tr., intr. Rnv, Brs vagišiauti: Jis nakties sulaukęs ir žebravoja Slm. Dieną išsimiegti, o naktį žebravóji Brs. Ans ejo medžių žebravóti Eig. 4. tr. skolinti: Ko tu eini, Petriene, žebravót Bb. 1 ×išžebravóti tr.; N išelgetauti: Išubagauju, išprašinėju, išžebravoju R122, MŽ160. Nei išarsi, nei išžebravosi nieko ant padėjimo savi MP283. | refl. [K], KŽ. 1 ×pažebravóti 1. intr. Pkr paelgetauti. | refl. Up, Sld: Ji užejo pas manęs teip pasižebravódama Skdv. Pora vyrukų iš jo būrio vis būdavo pasiunčiama pasižebravotiM.Katil. 2. tr., intr. pavagišiauti: Vyrai, šį vakarą eisim kur nors pažebravoti Rt. | refl. tr.: Arkliaganiai nuėjo į sodus obuolių pasižebravót Kair. 1 ×prižebravóti 1. tr. prielgetauti: Pririnkti, prižebravoti S.Dauk. Prižebravój[o] keturis maišus duonos ZtŽ. | refl. tr., intr.: Dieve, gelbėk turtingus, ubagai gali prisižebravot Lp. Tokie valkatos prisižebravo[ja] ir piningų, ir duonos Krkl. 2. refl. tr. prisirinkti: Zakrastijonas kalendavodamas visokio turto prisižebravója Sdb. | prk.: Mūs čia tokia kalba, prisižebravójom visokių žodžių iš visur Rtn. 3. refl. tr. prisivagišiauti: Vidunaktį parėjo Jonas grūšnių kišenes prisižebravojęs Pkr. 1 ×sužebravóti tr. suelgetauti: Reikia sužebravót jam valgymo Dkšt. Ką muno duktė sužebravó[ja], tą valgau Vž. | refl. tr.: Tas ubagas žebrokas davė jiems plutgalių duonos, kur buvo susižebravojęs DS262(Rs). ║ vogčiomis ką įgyti: O tie du vaikai be vyro yra sužebravóti Trg. 2 ×žebravóti, -ója, -ójo (hibr.) [K], NdŽ, KŽ; N(Rg) žr. 1 žebrenti: Pavasarį triušį paleidai, ir žebravója jis sau Šl. 1 žebrénti (-ę́ti Jrb), -ẽna, -ẽno tr. DŽ, NdŽ, FrnW smulkiai kramtyti, ėsti: Avys žolę žebrẽna Gs. Kai avis smarkiai ėda, sako – žebrẽna Mrj. Arkliai dobilus kaip gražiai žebrẽna Jrb. Triušis kopūstuos susikiunglinęs žebrẽna sau Skr. Triušiai tai nuolat žebrẽna ir žebrẽna Vv. Stirna žebreno sausą žolę V.Bub. ║juok. ką smulkų valgyti: Antanas su vaikais apie stalą susėdę žirnius žebrena Gl. Jis prie stalo dykas nesėdi, žebrẽna ir žebrẽna Smn. Ir žebrena kai žebrisSln. Smulkiai žebrena baltą duonelę lyg zuikis kopūsto lapą rš. 1 išžebrénti tr. išskainioti, išraustyti: Aš paprašysiu marių žiobrelių, kad išžebrentų iš rugių dirselių (d.) Čb. 1 nužebrénti tr. smulkiai nukramtyti, nuėsti: Sultingi kopūstlapiai nukramsnoti, nužebrenti rš. 1 prižebrénti tr., intr. pasisotinti žebrenant: Senukai prižebrẽno, ir aš prižebrenaũ kartu Smn. 1 sužebrénti tr. DŽ, NdŽ žebrenant suėsti, sukramtyti: Ėrukai saują žolės sužebrẽno Smn. 1 užžebrénti intr. žebrenant užėsti: Avys jau užžebrẽno, galim namo gyt Dkš. żebrak жебрак zebrak Autorius Eugenijus Paliokas Rodyti visą mano profilį Teikia „Blogger“.