Talkinamas tetos Vidos jis ieškojo galimybės nemokamai mokytis lietuvių kalbos.
„Klausiau savivaldybėje, gal rastų lietuvių kalbos mokytoją, kuris padėtų Vytautui mokytis. Tačiau man pasakė, kad savivaldybė tokių paslaugų neteikia. Neva grįžti buvo jo paties pasirinkimas“
Kirgizijoje nėra Lietuvos ambasados, tik konsulatas, todėl Lietuvos pilietybe pradėjusiam rūpintis Vytautui teko įveikti begales kliūčių, pakloti daug pinigų.
„Kreipiausi į konsulatą. Ten man paaiškino, kokių dokumentų reikia. Surinkau juos, parašiau prašymą ir ėmiau laukti. Tie dokumentai buvo išsiųsti į ambasadą Kazachijoje. Apie pusmetį laukiau atsakymo. Nesulaukęs vėl kreipiausi. Pasirodo, buvo neteisingai pateiktas prašymas, todėl net nesvarstomas. Reikėjo dokumentus išversti į lietuvių kalbą ir pačiam su prašymu nuvykti į ambasadą. Kai nuvažiavau į Almatą, reikalai pajudėjo“, – apie ilgai trukusią odisėją pasakojo Vytautas.
Sūnėnui daug padėjusi teta Vida pridūrė, kad kiekvieną dokumentą reikėjo išversti – tai į lietuvių, tai į rusų kalbas, juos tvirtinti pas notarus. Ir tai, žinoma, kainavo.
Kaina...
Pinigų reikėjo ir pasui, dar kartą teko keliauti į ambasadą Kazachijoje atsisakyti pilietybės. Susėdę skaičiavome: pasas – 200 eurų, bilietai į Lietuvą – 278 eurai. Dokumentų vertimai, notarų paslaugos, kelionės į ambasadą – 500 eurų.
Gyvenusiam šalyje, kur itin maži atlyginimai, Vytautui teko ir skolintis, ir taupyti, ir giminaičių pagalbos prašyti.
Į klausimą, kada planuoja parsigabenti vaikus,
Atvykėlio teta neslepia: daugiau pinigų artimieji negali sukrapštyti. Todėl išgirdusi, kad Lietuva žada priimti būrį pabėgėlių, kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM). (Vyresnysis Vytauto brolis su žmona persikėlė į Kaliningradą. Jo rusė žmona nesutiko vykti į Lietuvą, todėl brolio šeima pasirinko Rusijos pilietybę. Jauniausias brolis laukia, kol Vytautas įsikurs.
„Visiems iš karto persikelti neužtenka lėšų“, – sakė sūnėną priglaudusi tauragiškė V.Ankudinovienė.)
„Jeigu Lietuva ketina remti pabėgėlius, paklausiau, ar būtų galima kaip nors pagelbėti Lietuvos pilietybę atkūrusiam mano giminaičiui. URM persiuntė laišką į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Nesulaukusi jokio atsakymo parašiau laišką ir į šią ministeriją, klausdama gal būtų kokia galimybė paremti mano giminaitį.
Juk jo šeima didelė, o mes nesame turtingi. Gavau atsakymą, kokios paramos jis gali tikėtis. Pasirodo, galima tik ta parama, kuri taikoma mažas pajamas gaunančioms šeimoms, – socialinė pašalpa. Tačiau Vytautas ir tokios negali gauti, nes šeima likusi Kirgizijoje. Jokių lengvatų ir paramos iš Kirgizijos grįžtantiems lietuviams nėra numatyta. Tauragė pasiūlė tik vieną – stoti į eilę socialiniam būstui gauti“, – pasakojo moteris.
Iš ministerijos atsakymo paaiškėjo, kad pasibaigęs laikotarpis, per kurį iš kitų šalių parvykę lietuviai galėjo tikėtis bet kokios paramos.
Lietuviai, pasauly išblaškyti - ne atbėgėliai.
Lietuva, kas Tave valdo?
... tu skolinsi daugeliui tautų, bet nesiskolinsi pats, tu valdysi daug tautų, bet jos tavęs
Palūkanų era baigėsi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą