Valdžia matematikų nemėgsta.
Balsavimo paradoksas (Jono Kondorsė paradoksas) – Marquis de Condorcet XVIII amžiuje pastebėtas paradoksas, teigiantis, kad kolektyvinis pasirinkimas dėl konfliktuojančių norų gali būti ciklinis,
o ne tranzityvus.
Pavyzdys
Trijų rinkėjų pasirinkimo eiliškumas, kai yra trys balsavimo pasirinkimai (A, B ir C):
- Rinkėjas X – A, B, C
- Rinkėjas Y – B, C, A
- Rinkėjas Z – C, A, B
Kaip matyti, dviem trečdaliams rinkėjų pasirinkimas A yra geresnis negu B, dviem trečdaliams B geresnis negu C ir dviem trečdaliams C geresnis negu A.
Taigi, jei būtų išrinktas A, galima teigti, kad C yra geresnis pasirinkimas, nes dviem iš trijų rinkėjų jis tinka labiau. Tačiau jei būtų išrinktas C variantas, dviem rinkėjams geresnis variantas būtų B, todėl galima būtų teigti, kad B geresnis variantas. Analogiškai, jei išrinktas B, daugumai geresnis variantas būtų A.
Tokiu būdu ... apklausų ir balsavimų rezultatų išankstinis žinojimas keičia likusių rinkėjų apsisprendimą.
Tokiu būdu ... apklausų ir balsavimų rezultatų išankstinis žinojimas keičia likusių rinkėjų apsisprendimą.
Sakykit, o kam prieš mūsų rinkimus visada visada skelbiami apklausų rezultatai?
Likewise, the structure of a sequence of votes in a legislature can be manipulated by the person arranging the votes,
to ensure his preferred outcome.
Marquis de Condorcet ne mūsų Lietuvoj gyveno, kur:
2. Partijų sąrašuose esantys turi mūsų visų - Valstybės - pinigų savo rinkiminei kampanijai, o partijų sąrašuose nesantys neturi jų.
3. Partijų sąrašuose esantiems pakanka mažiau rinkėjų balsų tapt išrinktaisiais, negu partijų sąrašuose nesantiems.
4. Šitokiu, mano supratimu, VISIŠKAI NEKONSTITUCINIU būdu išrinktieji ką tik neleido visuomenės sudarytiems visuomeniniams komitetams dalyvauti rinkimuose.
Išrinktieji...
Ar ne šiems jie tarnauja?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą