2015-12-05

Kunegsgarbo ir Vilniaus universitetai

Kadangi lietuviams buvo uždrausta studijuoti „eretikų“ miestuose, Kulvietis įsitaisė Leipcige, bet studijas tęsė Vitenberge. Leipcige jis susipažino su lenkų reformatų veikėju Janu Sekliucjanu (Jan Seklucjan). Po to studijavo Italijoje, Sienos universitete, kur gavo teisės daktaro laipsnį. Iš Italijos vėl grįžo į Vitenbergą, kur sužinojo, kad jo tėvai uždaryti į kalėjimą už tai, jog jų sūnus studijuoja nekatalikiškame mieste.

Kulvietis parvyko į Lietuvą, ir jo tėvai buvo išvaduoti. Kulvietis pats prisistatė karalienei Bonai ir nusipelnė jos palankumą. Karalienės globojamas, Kulvietis 1539 m. įsteigė Vilniuje aukštesniąją mokyklą, kurioje mokėsi apie 60 jaunuolių. Mokykloje drauge su Kulviečiu dirbo magistras Jurgis Zablockis (Užubališkis), kilęs nuo Eišiškių, taip pat spėjama, kad ir Martynas Mažvydas, galbūt ir Stanislovas Rapolionis. Joje ne tik buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos.

Skleisdamas Vilniuje reformatų pažiūras, Kulvietis užsitraukė katalikų nemalonę. 1542 m. karalienė Bona iškeliavo į Italiją, ir tuo pasinaudojo Kulviečio priešai. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis išgavo iš karaliaus ediktą patraukti A. Kulvietį vyskupo teisman. 

Tačiau Kulvietis į teismą nestojo ir, magistro J. Zablockio lydimas, pabėgo į Prūsiją, išsiveždamas savo turtingą biblioteką.

1542 m. Prūsijoje buvo Albrechto su džiaugsmu priimtas, paskirtas Karaliaučiaus partikuliaro vadovu (vicerektoriumi; rektoriaus tuo metu nebuvo) ir kunigaikščio patarėju.

Sužinojęs apie sūnaus persekiojimą, Kulviečio tėvas iš sielvarto mirė.

Motina vėl buvo uždaryta į kalėjimą, tačiau Kulviečio globėjai pažadėjo ją išvaduoti.

1544 m. partikuliarą pavertus universitetu,
Kulvietis buvo pirmasis graikų kalbos profesorius.
................................................................................................

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją. Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 metais ir 1570 m. liepos 17 d. įkūrė pirmą kolegiją LDK ir biblioteką, kuri vėliau tapo Vilniaus universiteto biblioteka.

:)

:))

:)))

1577 m. gautas popiežiaus Grigaliaus XIII pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą.

1578 m. liepos 7 d. Steponas Batoras Lvove paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos, tačiau be LDK antspaudo ši privilegija negaliojo (antspaudu disponavo LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, kalvinistas).

1579 m. balandžio 1 d. Didysis Lietuvos kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą.

Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį Eustachijų Valavičių antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią.

Tų pačių 1579 metų spalio 30 popiežius Grigalius XIII išleido tai patvirtinančią bulę.
1570 - 1539 = 31

1579 - 1544 = 35

Pagiedokim.

P.S. Pagarbints būki ir pačestavotas!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą