Ultimately from Hebrew

Jonas

From Biblical Jonas (=Jonah), also used as a medieval Latinization of Danish Jon ‎(“John”).

From Latin, from Hebrew, cognate with the English Jonas and Jonah.

From The Ancient Greek Equivalent of English Jonah, ultimately from Hebrew, also a short form of Johannes. First recorded as a given name in Sweden in 1303.

jònas sm. (2) fiz. DŽ teigiamai arba neigiamai įelektrintas atomas arba atomų grupė.

From Ancient Greek ἰόν ‎(ión, “going”), neuter present participle of εἶμι ‎(eîmi, “I go”).

From Proto-Indo-European *h₁ey-. Cognates include Mycenaean Greek 𐀂𐀍𐀳 ‎(i-jo-te), Latin eō ‎(“I go”), Sanskrit एति ‎(eti, “goes”), Hittite 𒄿𒄿𒀀𒋫𒋫 ‎(“goes”), Old Persian 𐎠𐎡𐎫𐎡𐎹 ‎(“goes”), Old Church Slavonic ити ‎(iti).

The Turkish name for the country, via Persian, is Yunanistan, literally "Land of the Ionians." Ionia also yielded the name for the country in Arabic and Hindi (Yunan).

Graikų mitai teigia, kad Jonijos miestus įkūrė graikai iš kitų regionų.

Jonija niekada nebuvo vieninga valstybė, ir ją sudarė daugybė atskirų miestų-valstybių. VII a. pr. m. e. jie susijungė į politinę konfederaciją – Jonijos lygą (gr. κοινὸν Ἰώνων).

Kur eini, Jonai?

jonaviẽtis, -ė smob. (2) DŽ Jonavos miesto ar apylinkių gyventojas: Jonaviečiai vis dėlto išsiuntė Karolį ir džiaugėsi, kad gerai pavyko rš.