Ukraina rengiasi nuo vidurnakčio formaliai bankrutuoti, nes Kijevas atsisako grąžinti Maskvai trijų milijardų dolerių skolą ir teigia esąs pasirengęs bylinėjimuisi arbitraže.
Ukraina sako, kad tai buvo komercinė paskola, tad jai turi galioti lengvatos, suderėtos su komerciniais skolintojais, bet Tarptautinis valiutos fondas parėmė Rusijos poziciją, kad tai buvo tarpvalstybinė paskola.
Tiesa, fondas palieka galimybę toliau skolinti Ukrainai, bet perspėja, kad gelbėjimo programą gali sužlugdyti politinė sumaištis Kijeve.
Kijevas žino, kad tikriausiai laukia ilgas bylinėjimasis arbitraže Londone, bet sako tam pasirengęs
Niekaip kitaip Kijevas ir negali elgtis teisiškai, jei sako, kad ši paskola buvo komercinė.
Po ilgų derybų su kitais komerciniais skolintojais rugpjūtį Ukraina sutarė, kad jie atsisako penktadalio paskolintų pinigų, lengvindami šalies skolų naštą nuo 19 iki 15 milijardų dolerių.
Tačiau Rusija niekada nesutiko, kad tai buvo komercinė paskola, nors tuometinė Ukrainos vyriausybė pasielgė tarsi skolintųsi rinkoje.
Ji išleido euroobligacijas, o Maskva jas supirko. Visa tai vyko iškart po to, kai tuometinis Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius netikėtai atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir įplieskė Maidaną.
Ir tada buvo plačiai kalbama, kad šiais pinigais Kremlius tiesiog perviliojo V. Janukovyčių į savo pusę ir padarė dar labiau priklausomą.
Dabartinis Ukrainos prezidentas šią paskolą yra pavadines kyšiu V. Janukovyčiui.
Tarptautinis valiutos fondas stojo į Maskvos pusę ir šią savaitę paskolą pripažino tarpvalstybine.
„Jaučiu, kad negrąžins, nes sukčiai...“, – teigė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Rusijos vadovą nuvylė Vakarų nenoras, kaip jis aiškino, savo favoritams Kijeve duoti daugiau pinigų senai skolai grąžinti.
Dar svarbiau, pavojų nebegauti sutartos (Tarptautinio valiutos) fondo paskolos didina pati politinė sumaištis Kijeve ir skilimas tarp prezidento ir premjero komandų, tapęs akivaizdus šią savaitę, kai premjeras ir jo ministras išvadino prezidento paskirtą Odesos gubernatorių Michailą Saakašvilį „gastroliuotuoju“ ir šaukė, kad šis dingtų iš šalies.
Dėl sumaišties (Tarptautinis valiutos) fondas įšaldė daugiau kaip pusantro milijardo dolerių paskolos dalį, o kiti skolintojai – dar beveik tris milijardus.
99 TAS ŽMOGUS ZUIKIO VEIDU
2015-12-20 23:22
88.222.189.108 
Nuotraukoje man tiesiog simbolizuoja šiuolaikinę Ukrainą. Na ir nuvaldė ją tokie nevykėliai politikai ir godūs oligarchai.
89 TATININKAS
89 TATININKAS
2015-12-20 22:47
78.56.29.115
Vakarai mums padės. 45 mln ukrainiečių nesugebėjo gražinti 3 mlrd , o 3 mln Lietuvos pensininkų "sugebės" gražinti 18 mlrd...
2015-12-21 00:32
84.15.189.80
118 REMARKSAS
Lietuvoje taip nenutiks nes pesininkų išlaikoma kariominė ir milicija to nedaleis ir jei reikės eis per trobas kratydami šaldytuvus. Auginsite paršus ir vištas miškuose pasikavoje, kad patriotai neatimtų.
:(
1 PABEGE£IS LONDON
:(
1 PABEGE£IS LONDON
2015-12-20 20:21
86.1.67.40 
Tai musmire zadejo beretynui kad su ubagais nedraugaus o kaip cia su ukru bomzis dabar draugauja? Apgavo jus vilnonius eilini karta.
Pr. cugis ‘kūjis’ artimiausiai siejasi su lie. kū́jis, kujẽlis, kū́ja(LKŽ VI, 776). Latvių kalboje žinoma tik forma f. kũja ‘kuoka’, ‘lazda’ (ME II, 908; Ērģem. izl. vārdn. 2, 133). Charakteringi pavyzdžiai, pratęsiantys prasl. *kyjь (<*kūj-): r. bažn. sl., s. r. кый, кий ‘storėjanti į viršų lazda’, bet ir ‘įtaisas didelio medinio kūjo pavidalo’ ir pan. [...]; slovk., č. kyj, le. kij; s.-kr. kȕjȃk, bulg. кѝяк, dial. кий ir pan. ‘Kūjo’, ‘kūjo pavidalo kuokos, vėzdo’ reikšmės priklauso prie archaiškiausių slavų žodžio prasmių [239]. Pr. cugis, lie.kū́jis, la. kũja ir sl. *kyjь iš kitos pusės charakterizuojami kaip tokio tipo vienovė, kuriai kontrastingi yra kitų kalbų pavyzdžiai.
Kūjevas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą