Mus ir toliau kamuoja nežinia, kaip ateityje kelsime valstybės ūkio augimą: kaip skatinsime vartojimą, investicijas, įplaukas į biudžetą, ypač kai ES struktūrinių fondų dotacijos tirpsta, investicijos neprasiskverbia, o valstybę gaubia ir išorinio netikrumo, ir karo kurstymo sąlygos?
„Eurostat“ įspėja – po 10 metų Lietuvoje liks mažiau nei 1,9 mln. gyventojų! Apsižvalgykime, kas tuomet dirbs, pirks, mokės mokesčius, ir tokiu būdu išlaikys mokytojus, policininkus, karius ir savęs išlaikyti negalinčius valstybės gyventojus?
Kas tada kurs ir gins Lietuvos valstybę? Vien drąsūs, rizikos nebijantys broliai ir sesės Vakaruose ir Rytuose, radę nišas verslui, uždarbiui ir tokiu būdu paremdami pervedimais savus Lietuvoje? Išgyvenantys pažeminimą ir išsiugdę nepilnavertiškumo jausmą, kad jie sunkiai kelią politinėse džiunglėse besiskinančio elektroninio balsavimo ir dvigubos pilietybės būdais, ne itin reikalingi Lietuvos politiniame gyvenime?
Tad kur mes atsidūrėme po 26-ių Nepriklausomybės metų konkurencinėje globalios rinkos aplinkoje?
tarp pažado apipilti
O kol kas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą