Skandinavija Prūsijoj

Ištrauka yra iš E. Gudavičiaus knygos "Mindaugas" IV skyriaus:

Šiuo atveju gal iškalbingiausias būtų al Idrisio

veikalas (1154 m.), kur buvo panaudota ne viena kuri žemėlapių raidos grandis, o į viena sukompiliuotos, nuėjusios atskirą kelią šakos Bizantijos versijos perteikiama Ptolemėjaus tradicija, sujungta su vadinamuoju Islamo atlasu

(konkrečiai su al Chorezmio perdirbiniu, kuriame šiaurinis Oikumenos pakraštys suvokiamas kaip geografinė realybė, nors aiškaus vaizdo dar nėra). Tačiau nuotolius al Idrisi dažnai nurodo netiksliai, o Baltijos baseine Skandinavija „užlipa" ant Prūsijos.

Šaunuolis al Idrisi!

Nes Skandija - sala Prūsijoje. 

Ir Ptolemėjus šaunuolis: nuo Vyslos žiočių, plaukdamas (kabotažu, pakrante - taip, kaip jo laikais plaukiodavo) šiaurėn, neužilgo atsidursi Skandijoj/Semboj/Tvangystėj, kuri YRA LAPO ANT  PLONO KOTO PAVIDALO SALA (kaip ir rašo Ptolemėjus), RIBOJAMA PRIEGLIUMI IR DEIMA.

Sembos žemės kaimo senasis pavadinimas Paustenīkai prūsiškos kilmės.

Kaimo gatvelė veda į marių pusę. Ji grįsta netašytais akmenimis, labai nelygi; matyt, dėl minkšto pamario grunto. Vėžės giliai įspaustos. Jomis važiuodamas, atsitrenkiau į akmenį ir smarkiai įlenkiau duslintuvą (dujų išmetimo vamzdį).

Dėl to toliau nebevažiavome. Bet atrodo, kad gyvenvietę nuo marių skiria klampi pieva, per kurią teka upė.

(Kad šis skurdus kaimelis yra turėjęs šaunią praeitį, rodo keletas faktų. Vokiečių kalbininkas Walther Ziesemer priskyrė Simonui Dachui (1605–1659) dainą (ar eilėraštį), kurio pirmosios eilutės skamba taip:

Ich bin ein Schaepers Sohn
Aus dem Dorf Possnicken.

Lietuviškai šie žodžiai reiškia:

Aš esu aviganio sūnus
Iš Paustininkų kaimo.

O štai keli sakiniai iš „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“:

„Apylinkėse rasta akmens a. dirbinių, arčiau marių – vikingų laivų laužai /.../ Ordino laikų bažnyčia
1739 padidinta /.../ Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo biblioteka. Veikė giedotojų, sporto, žvejų d-jos. /.../
Vietiniai gyventojai nemėgo vokiečių kunigų“ (Vilnius, 2007, t. III, p. 495).

Vokiečių spaudoje rašyta, kad 1945.I.25 sovietų kariuomenei artėjant prie Paustininkų (Postnicken), gyventojams liepta trauktis į vakarus; daugumai išvykus, 430 likusiųjų buvo žiauriai persekiojami: 83 mirė badu, 55 – nuo ligų, 24 – nušauti ar užmušti, 57 mirę tremtyje ar pakeliui į ją, 8 nusižudę. Likę 210 per 1947–1948 metus galėjo išvykti į Vokietiją (žr. ten pat).)

Vikingai - mes.

Kur vykstat,

vykingai?

O gal jūs nebe vykingai, tik aviganių sūnūs...

Na, Grašių Britanijoj avių tai sočiai -

pats mačiau:)