1. Žydus, visi tai žino, per amžių amžius persekiojo, lietuvių gi - ne. O ką degino abraominės inkvizicijos laužai?
2. Žydų garbei pervadintoje Europoje - lietuviški, o ne hebrajiški, hidronimai ir vietovardžiai.
3. Žydų pasaulyje po holokausto yra 14-14,5 milijono, o lietuvių, kuriems, šiukštu, negalima Lietuvos vardą sieti su Litavia šių dienų Britanijoje, tik 3,7-4,1 milijono, nors apie lietuvių holokaustą nei lietuviai, nei nelietuviai nekalba.
4. Lietuviai kaltinami žydų išnaikinimu II pasaulinio karo metais Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, o ir to meto Vokietijos karo žygis vyko su abraominės Katalikų bažnyčios palaiminimu.
5. Lietuvos kilmės žydų - litvakų - bendruomenė pasaulyje didelė, nors viešai teigiama, kad Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi.
6. Lietuvoje žydai savo šventės - chanukos - proga stato savo menorą, užstojančią mūsų "Tautiškos giesmės" autoriaus Vinco Kudirkos paminklą, priešais mūsų Vyriausybės rūmus, tuo tarpu mūsų lyderiai nė nebando per Kalėdas deginti kaladę priešais Izraelio vyriausybės rūmus, nors ten irgi gyvena lietuvių, kaip ir žydų gyvena šių dienų Lietuvoje.
7. Litvakai pasauliui pristatomi tiesiog "žmonėmis iš Lietuvos" mus, baudžiauninkais abraominės bažnyčios paverstus lietuvius, tiesiog pamirštant net ir paminėti.
8. Lietuvoje įteisintos dvi semitų/žydų tradicinės religinės bendrijos, gi lietuvių tikyba ir pasaulėžiūra - neįteisintos.
9. Galop, Palestinoje 1948-tais metais įkurtas Izraelis auga, o mūsų kadaise visą dabartinę Europą ir dar platesnes teriotorijas turėjusi, bet iki LTSR ribų sunykusi Lietuva, jau ir vėl suspėta "pažadėti" - nyksta sparčiausiai Pasaulyje, po Puerto Riko ir taipogi dabartine Latvija paverstos buvusios Didžiosios Lietuvos dalies.
Tai kas patyrė Holokaustą - žydai ar lietuviai?
Kas išdegintas - Palestinoje (Izraelyje?) kažin kiek tebūtas senovės Izraelis ar Lietuva?
Kas netiki informacijos galia, tas tegul patiki melo jėga ir prasmenga. Juk jei ne informacijos galia, mes nei nebūtume sužinoję, kas dedasi, kokio ilgio melo kojos, ir, kaip tikri geri krikščionys, būtume tikėję krikščionybės šeimininkų pasakėlėmis. Ir toliau užsiiminėję savinieka ir savinaika. Ir tokie pasakėlių analitikai kaip Tu, darydami nedėkingą bet šventą darbą , įkvepia , uždega ir kitus. Ta Tiesos sėkla kartais pataiko ir į išpurentą dirvą.
AtsakytiPanaikinti